Vikipedija

Alytaus miesto teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
Kitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Naujas puslapis: {{coord|54|53|46.91|N|23|54|22.69|E|display=title}} thumb|Kauno muzikinis teatras '''Alytaus miesto teatras''' – muzikinio profili...
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{coord|54|53|46.91|N|23|54|22.69|E|display=title}}
[[VaizdasFile:MuzikinisAlytaus miesto teatras 2006-06-10logo.jpgpng|thumb|Kauno300x300px|Alytaus muzikinismiesto teatrasteatro logotipas]]
'''Alytaus miesto teatras''' – vienas iš Lietuvos teatrų, gyvuojantis nuo 1988 m.
 
== Istorija ==
'''Alytaus miesto teatras''' – muzikinio profilio teatras [[Kaunas|Kaune]].
[[1988]] m. Alytaus miesto savivaldybės ir kultūros darbuotojų iniciatyva nutarta Alytaus mieste kurti profesionalų teatrą.
 
1989 m. dirbti Alytuje kviečiami jauni režisieriai Dalia Kimantaitė ir Arvydas Kinderis.
== Pastato istorija ==
[[1988]] m. Alytaus miesto savivaldybės ir kultūros darbuotojų iniciatyva nutarta Alytaus mieste kurti profesionalų teatrą. 1989 m. dirbti Alytuje kviečiami jauni režisieriai Dalia Kimantaitė ir Arvydas Kinderis. 1990 m. prie jų prisijungė Loreta Liausaitė. Pirmasis spektaklis pagal O.Milašiaus pasaką „Imperatorius Jonas Beširdis” buvo pastatytas penkiaaukščio namo rūsyje, jo premjera įvyko Kauno lėlių teatro festivalyje.
Pirmaisiais metais trupė neturėjo profesionalių aktorių, todėl režisieriai didelį dėmesį skyrė darbui studijoje. Čia buvo kviečiami dėstytojai iš Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, Maskvos dailės teatro. Besiformuojančios trupės veikla buvo įvairiapusė: kuriami lėlių, choreografiniai, spektakliai, rengiamos meninės akcijos, kūrybinės stovyklos.▼
 
▲1990 m. prie jų prisijungė Loreta Liausaitė. Pirmasis spektaklis pagal O.Milašiaus pasaką „Imperatorius Jonas Beširdis” buvo pastatytas penkiaaukščio namo rūsyje, jo premjera įvyko Kauno lėlių teatro festivalyje. Pirmaisiais metais trupė neturėjo profesionalių aktorių, todėl režisieriai didelį dėmesį skyrė darbui studijoje. Čia buvo kviečiami dėstytojai iš Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, Maskvos dailės teatro. Besiformuojančios trupės veikla buvo įvairiapusė: kuriami lėlių, choreografiniai, spektakliai, rengiamos meninės akcijos, kūrybinės stovyklos.
 
1992 m. su teatro trupe pagal T. Suzuki metodiką dirbo aktorė, režisierė Vesta Grabštaitė, studijavusi Tadashi Suzuki dramos aktorių vaidybos metodą Japonijos vaidybos menų centre. 
Vokiečių okupacijos metu ([[1916]] m.) buvo padidinta scena ir patobulinti aktorių kambariai.
 
1996 m. teatras – studija persikėlė į naujas patalpas ir tapo Alytaus miesto teatru.
[[1920]] m. [[gegužės 15]] d., Kaunui tapus [[Laikinoji sostinė|Laikinąja sostine]], darbą čia pradėjo [[Steigiamasis Seimas]].
 
1999 m.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Alytaus miesto teatrui buvo surinktas aktorių kursas
[[1922]]–[[1925]] m. Vyriausybė skyrė lėšų teatro pastato rekonstrukcijai, buvo sudaryta teatro rekonstrukcijos komisija, kuri projektavimą ir darbų priežiūrą patikėjo žymiausiems to meto architektams – [[Mykolas Songaila|Mykolui Songailai]] ir [[Vladimiras Dubeneckis|Vladimirui Dubeneckiui]], jiems talkino konstruktorius P. Morkūnas.
 
2003 m. teatro trupę papildė 9 profesionalūs aktoriai. Dabar trupėje 12 aktorių ir 3 režisieriai.
Modernizuota pastato išorė įgavo [[neobarokas|neobaroko]] išraišką, viduje iki 763 vietų padidinta žiūrovų salė, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta duobė orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu ypač daug dėmesio buvo skiriama akustikai. Ją aukštai įvertino visi čia viešėję garsūs atlikėjai. Salės interjere V. Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas – liaudiškas formas ir monumentaliąją architektūrą. Tautiškus tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria ''[[art deco]]'' maniera.
Alytaus miesto teatras aktyviai gastroliuoja Lietuvoje, nuo pat įsikūrimo bendradarbiaujama su užsienio teatrais (Švedijos Treleborgo teatro trupe 1993-1994 m.), dalyvauta tarptautiniuose festivaliuose Suomijoje, Švedijoje („Baltic Jubilee”), Lenkijoje („Set”). 2002 m. režisierė Dalia Kimantaitė stažavosi Maskvos K. Stanislavskio akademinėje dailės teatro studijoje.
 
2002 m.Alytaus miesto teatras tapo tarptautinės teatrų vaikams ir jaunimui asociacijos „ASSITEJ” nariu.
[[1930]]–[[1933]] m., vadovaujant architektui [[Vytautas Landsbergis-Žemkalnis|Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui]], teatro pastatas vėl buvo rekonstruojamas – pastatyti dviejų aukštų rytinis ir vakarinis priestatai, kuriuose įsikūrė dekoracijų dirbtuvės, siuvykla, sandėliai. Taip pat paaukštinta scenos dėžė, išplėsti abiejų aukštų fojė, scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas, padaryti nauji baldai ir ąžuoliniai laiptų turėklai, sumontuota geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu aušinimui. Šios aušinimo sistemos dėka pastatas [[1931]] m. gaisro metu išvengė visiško supleškėjimo. Šioms rekonstrukcijoms būdingas savotiškas nacionalinio stiliaus ieškojimas.
 
2003 m. VO teatro bendrija „Apartė” ir teatras vykdė edukacinę programą mokiniams „Europos teatro raida” – renginių ciklą (paskaitos, praktikumai, spektakliai), skirtą Europos teatro ištakoms, jo žymiausiems periodams.
[[1940]] m. [[liepos 21]] d. išrinktas [[Liaudies Seimas]] Valstybės teatre paskelbė Lietuvą [[LTSR|Tarybine Socialistine Respublika]]. [[1980]]–[[1984]] m. teatras restauruotas pagal architektų K. Žalnieriaus, A. Staskevičiaus ir inžinieriaus V. Liaudansko projektą. Įrengta požeminė rūbinė, repeticijų salė rytinio kiemelio vietoje, patobulinta scenos įranga, atnaujintas V. Dubeneckio sukurtas interjeras.
 
2004 m. ir 2007 m. kartu su Lietuvos teatrų vaikams ir jaunimui asociacija organizuotas Nacionalinis teatrų vaikams ir jaunimui festivalis „Asitežas”.
Žiūrovams skirtą fojė puošia šiuolaikinių lietuvių dailininkų – Antano Martinaičio, Ričardo Vaitekūno paveikslai, Stasio ir Teresės Petraičių keramikiniai pano, Birutės Vaitekūnienės gobelenai, skulptoriaus Leono Striogos skulptūros.
 
2007 m. rudenį Alytaus miesto teatras organizavo nacionalinės dramaturgijos festivalį, skirtą V. Krėvės 125 gimimo metinėms.
[[2003]] m. pradėtas teatro fasado remontas. [[2007]] m. pradėta Muzikinio teatro rekonstrukcija. Jos metu buvo sutvarkytos teatro gamybinės patalpos - dekoracijų gamybos cechai, dailininkų patalpos, butaforijos sandėliai, siuvykla, atnaujinta ir šiuolaikiškai įrengta baleto studija, kurioje paklotos amortizuojančios keturių lygių grindys su specialia linoleumo danga.
 
2012 m. teatre įvyko pirmasis  Lietuvos profesionalių teatrų komedijų festivalis.
Suremontuotose teatro patalpose įrengta ventiliacija ir priešgaisrinė signalizacija, kurių teatras iki šiol neturėjo. Atnaujinta šildymo sistema, kanalizacijos tinklai. Rekonstruotoje Baltojoje salėje tilps 130 klausytojų.<ref>http://www.kamane.lt/lt/naujienos/teatras/tnaujiena815 Kauno Muzikiniame teatre baigiami remonto darbai</ref> Ženkliai pagerės ir salės akustika.
Po rekonstrukcijos, Baltojoje salėje ketinama rengti kamerinius koncertus, įvairius vakarus. Čia spektakliams ruošis teatro orkestras, kurio repeticijos iki šiol vykdavo orkestro ložėje arba teatro scenoje.<ref>Muzikiniame teatre atgimė baltoji salė // [[Kauno diena]], 2009 m. lapkričio 27 d.[http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/muzikiniame-teatre-atgime-baltoji-sale-250752]</ref> Rekonstrukciją planuojama baigti [[2012]] m.
 
Teatro rūmai yra kiek tolėliau nuo [[Laisvės alėja|Laisvės alėjos]], už jaukaus sodelio, kuriame stovi paminklai kompozitoriams [[Mikas Petrauskas|Mikui Petrauskui]] (skulpt. [[Bronius Pundzius]], [[1937]] m.), [[Česlovas Sasnauskas|Česlovui Sasnauskui]] (skulpt. [[Antanas Aleksandravičius]], [[1925]] m.), [[Juozas Gruodis|Juozui Gruodžiui]] (skulpt. [[Konstantinas Bogdanas]], [[1984]] m.), [[Kipras Petrauskas|Kiprui Petrauskui]] (skulpt. [[Leonoras Strioga|Leonas Strioga]], [[1986]] m.), [[Stasys Šimkus|Stasiui Šimkui]] (skulpt. M. Šnipas, [[1987]] m.).
 
 Alytaus miesto teatras gyvuoja 25-ąjį sezoną. Per šį laikotarpį sukurti  84 spektakliai vaikams ir suaugusiems, vykdomos edukacinės programos mokiniams, rengiamos lauko akcijos, aktyviai gastroliuojama kituose Lietuvos miestuose.  Nuo 2012 m. Alytaus miesto teatre kasmet organizuojamas  profesionalių teatrų  festivalis „Tegyvuoja komedija”.
Teatro sodelio pakraštyje – miesto sienos ir bokšto liekanos, pastatyti [[1670]]–[[1680]] m.
 
== Veiklos istorija ==
[[Vaizdas:KaunasMusical.jpg|thumb|Teatras žiemą]]
 
Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. [[sausio 9]] d., tačiau čia nebuvo pastoviai dirbančios grupės, spektaklius rodydavo tik gastroliuojantys artistai. Gastrolinius spektaklius [[1901]] m. rodė italų operos trupė. [[1902]] m. parodyta [[Nikolajus Gogolis|Nikolajaus Gogolio]] komedija „Revizorius“.
 
Po [[1904]] m. [[caras|caro]] paskelbto tolerancijos akto teatre statyti spektaklius bei rengti vakarus galėjo ir [[lietuviai|lietuvių]], [[lenkai|lenkų]], [[žydai|žydų]], [[vokiečiai|vokiečių]] bendruomenės.
 
1920 m. teatre įsikūrė [[Lietuvių meno kūrėjų draugija|Lietuvos meno kūrėjų draugijos]] įsteigtas profesionalus operos kolektyvas, kurio iniaciatyva ir pastangomis tų pačių metų [[gruodžio 31]] d. įvyko pirmasis lietuvių profesionalios operos trupės spektaklis – [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdžio]] opera „Traviata“. Pagrindinius vaidmenis atliko Kipras Petrauskas (''Alfredas''), [[Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė]] (''Violeta''), [[Antanas Sodeika]] (''Žermonas''). Spektakliui dirigavo [[Juozas Tallat-Kelpša]], režisavo [[Konstantinas Glinskis]].
 
[[1925]] m. pastatytas pirmasis lietuvių profesionalios trupės [[baletas]] – Leo Delibes „Kopelija“.
 
[[1922]] m. ''Operos teatras'' suvalstybintas, 1925 m. sujungtas su ''Dramos teatru'' ir pavadintas ''Valstybės teatru''. [[Valstybės teatras]], gyvavęs iki [[1944]] m., suvaidino itin reikšmingą vaidmenį lietuvių tautos kultūriniame gyvenime.
 
[[1940]] m. [[lapkričio 27]] d. vietoj ''Valstybės teatro'' įsteigtas ''Kauno valstybinis muzikinis teatras''. Pirmasis spektaklis buvo B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“, jo premjera įvyko [[1941]] m.
 
[[1948]] m. Operos ir baleto teatrui išsikėlus į [[Vilnius|Vilnių]], Muzikinio teatro kolektyvas įsikūrė buvusiuose Valstybės teatro rūmuose, o [[1959]] m., dramos trupei persikėlus į naujas patalpas, vieninteliu teatro pastato šeimininku tapo Kauno valstybinis muzikinis teatras. Pirmojo dešimtmečio repertuarą sudarė klasikinės ir sovietinių kompozitorių [[operetė]]s.
 
Šiuo metu Kauno muzikinis teatras yra vienas lankomiausių Lietuvoje. Per vieną kūrybinį sezoną čia parodoma beveik 250 įvairaus žanro spektaklių, pastatomos 3–4 premjeros.
 
Čia rodomi įvairaus žanro spektakliai – operetės, operos, [[miuziklas|miuziklai]], baletai, modernaus šokio spektakliai, rengiami teatro orkestro bei solistų koncertai. Šio teatro statomi spektakliai pasižymi spalvingumu, puikiais režisūros sprendimais, originalumu, žanro inovacijomis, kai spektaklio turinys pritaikomas šių dienų aktualijoms.
 
== Teatro vadovai ==
* [[BenjaminasInesa Želvys]]Pilvelytė – teatro vadovasdirektorė
* [[Kęstutis Jakštas]] – teatro vyriausiasis režisierius
* [[Julius Geniušas]] – teatro vyriausiasis dirigentas
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
*
* [http://www.alytausteatras.lt/istorija/]
* [http://www.alytausteatras.lt/struktura/]
 
== Nuorodos ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Alytaus_miesto_teatras"