|
| atrastas = 1758 m.
| epocha = 2449400.5<br />([[1994]] m. [[vasario 17]] d.)
| afelis = 35.,1 av
| perihelis = 0.,586 [[astronominis vienetas|av]]
| pusašis = 17.,8 av
| ekscentricitetas = 0.,967
| periodas = 75,32 a
| posvyris = 162.,3°
| paskutinis_p = [[1986]] m. [[vasario 9]] d.
| sekantis_p = [[2061]] m. [[liepos 28]] d. [http://ssd.jpl.nasa.gov/horizons.cgi]
}}
'''Halio kometa''' – šviesiausia ir viena žinomiausių žinomų periodinių [[Kometa|kometų]]. Pasirodo vidutiniškai kas 76 metus. Paskutinį kartą pasirodė [[1986]] m., kitą kartą danguje ji bus matoma 2061 m.
Gerai matoma plika akimi. Kaip ir kitos periodinės kometos - – kurių daugumos periodas yra nuo trijų iki 20 metų - – kiekvieno perihelio metu kometa praranda medžiagos dalį garuojant, dėl to kiekvieną kartą mažėja ir ryškumas.
== Istorija ==
[[Vaizdas:Tapestry of bayeux10.jpg|thumb|left|200px|Halio kometos pasirodymas 1066 m.]]
Pirmąkart ji paminėta 240 m. pr. m. e. Jos pasirodymą [[Jeruzalė]]s istorikas J. Flavijus palaikė ženklu, kad žus miestas ir šventovė. Bet taip atsitiko tik po 70 m. Vėliau, po 1000 metų kometos pasirodymas sutapo su kautynėmis prie Heistingso, kai normandai užkariavo [[Anglija|Angliją]]. [[1301]] m. dailininkas Džotas di Bondonė, pamatęs kometą, užfiksavo ją kaip [[Betliejus|Betliejaus]] žvaigždę.
Pavadinta anglų matematiko ir astronomo [[Edmond Halley]] ([[1656]]-–[[1742]]), kuris dėl savo pasiekimų nustatant kometų orbitas 1720 m. buvo paskirtas karališkuoju astronomu ir Grinvičo observatorijos vadovu, vardu. [[XVII amžius|XVII a.]] kometą stebėjo [[Kepleris]] ir [[Niutonas]]. Pastarasis įrodė, kad ji juda beveik paraboline [[orbita]]. Iki to laiko manyta, kad kometų pasirodymo prognozuoti neįmanoma, tačiau Halley 1705 m.
nustatė, kad 1682 m. stebėtas dangaus kūnas buvo toks pats kaip ir ankstesni kometų pasirodymo atvejai, bei teisingai išpranašavo kometos grįžimą 1759 m. Tai 1758 m. patvirtino [[Johann Georg Palitzsch]] ir [[Christian Gärtner]].
XX a. per perihelį kometa praskriejo [[1910]] ir [[1986]] m. [[1996]] m. kovo mėn. kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: ''Giotto'' (600 km), ''Vega 1'' (8890 km), ''Vega 2'' (8030 km), ''Sakigake'' (7 mln. km) ir ''Suisei'' (151 000 km).
{{Commons|Category:Comet Halley}}
| 