Anime: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 179 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
(papildyta)
: ''„OVA“ nukreipia čia. Apie kitas reikšmes žr. [[Ova (reikšmės)]].''
{{Kiti|Ova}}
'''Anime''' ({{ja|アニメ}}) – iš [[Japonija|Japonijos]] kilęs [[animacija|animacijos]] stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti [[tradicinė animacija|piešiami ranka]] ir/arba [[kompiuterinė animacija|kompiuterinės grafikos]] priemonėmis, pvz., [[CGI (kompiuterinė grafika)|CGI]]. Šiai meno šakai įtaką daro japoniški komiksai [[manga]].
 
 
Pirmoji komercinė japoniška animacija datuoja 1917 m. Specifinis anime piešimo stilius atsirado XX a. 7-ajame dešimtmetyje, jo pradininku laikomas [[Osamu Tezuka]]. Nuo to laiko anime produkcija tik didėjo, peraugdama Japonijos rinkos ribas ir sulaukdama tarptautinės auditorijos dėmesio. Šio tipo animacija rodoma kino teatruose, per televiziją, platinama DVD diskuose, vaizdajuostėse, internete, kartais panaudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Paprastai dėl gamybos procese naudojamų įvairių metodų anime nepriskiriama vienam konkrečiam žanrui, o veikiau keletui, tokiu būdu pritraukiant įvairią ir nišinę tikslinę auditoriją. Anime industrija susideda iš daugiau kaip 430 animacijos studijų, iš kurių vienos didžiausių yra „[[Studio Ghibli]]“, „[[Gainax]]“ ir „[[Toei Animation]]“.<ref name="Brenner">Brenner, Robin (2007). Understanding Manga and Anime. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.</ref>
 
== Istorija ==
{{Main|Anime istorija}}
[[Vaizdas:Anime cell 1917.jpg|thumb|left|Seniausios išlikusios japoniškos trumpametražės animacijos celė, pagaminta 1917 m.]]
Anime istorija prasidėjo [[XX amžius|XX]] amžiaus pradžioje, kai Japonijos [[režisierius|filmų kūrėjai]] ėmė eksperimentuoti su animacijos technika, kuria taip pat buvo domimasi [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] ir [[Rusija|Rusijoje]].<ref name="manga!">{{cite book |last=Schodt |first=Frederik L. | title=Manga! Manga!: The World of Japanese Comics |publisher=[[Kodansha]] International |date=perspausdintas leidimas (1997 m. rugpjūčio 18 d.) |location =Tokijas, Japonija |isbn=0-87011-752-1 }}</ref> Aštuntajame dešimtmetyje anime vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Šiuolaikinių tradicijų formuotoju tapo [[Osamu Tezuka]], dažnai vadinamas „anime ir manga dievu“.<ref>{{cite web |url=http://www.paulgravett.com/articles/006_tezuka/006_tezuka.htm |archiveurl=http://web.archive.org/web/20071231013227/http://www.paulgravett.com/articles/006_tezuka/006_tezuka.htm |archivedate=2007-12-31 |title=Osamu Tezuka: The God of Manga |accessdate=2012-01-16 |last=Gravett |first=Paul |year=2003}}</ref>
 
Vieni pirmųjų japoniškosios animacijos kūrėjų buvo Oten Šimokava (下川凹天) ir Seitarou Kitajama (北山 清太郎). Seniausias žinomas anime buvo rodomas 1917 metais; tai buvo [[animatorius|animatoriaus]] Juniči Kouči (幸内純) sukurtas dviejų minučių klipas „Namakura Gatana“, kuriame buvo rodoma, kaip samurajus tikrina savo kardą.<ref>{{cite web |url=http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archiveurl=http://web.archive.org/web/20080402012234/http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archivedate=2008-04-02 |title=Historic 91-year-old anime discovered in Osaka |publisher=HDR Japan |date=2008-03-30 |accessdate=2012-01-16}}</ref><ref>{{cite journal |url=http://imprinttalk.com/?p=1557 |title=Japan's oldest animation films |journal=ImprintTALK |date=2008-03-31}}</ref> [[1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas]] dideliu mastu suniokojo Japonijos infrastruktūrą ir nugriovė Šimokavos sandėlį, kuriame buvo laikoma dauguma šių pirmųjų kūrinių.
 
[[Vaizdas:Momotaro's Divine Sea Warriors-screeny.JPG|thumb|right|Kadras iš pirmojo pilnametražio anime filmo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.)]]
1930-aisiais metais, animacija tapo alternatyvus būdas pasakoti istoriją, nes gyvojo kino industrija [[Japonija|Japonijoje]] lėtai vystėsi. Priešingai nei Amerikoje, Japonijoje gyvojo kino industrija buvo labai menka ir kentėjo nuo nepakankamo biudžeto, vietos ir filmavimo draudimų. Stoka vakarietiškai atrodančių aktorių padarė beveik neįmanomu filmo kūrimą apie [[Europa|Europą]], [[Amerika|Ameriką]], ar autoriaus sugalvotą neegzistuojantį pasaulį. Animacija suteikė galimybę artistams kurti, bet kokį charakterį arba aplinką.
 
Aštuntajame dešimtmetyje anime vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Ji davė pradžią unikaliems žanrams, tokiems kaip ''[[mecha]]''. Devintajame dešimtmetyje anime imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio šis žanras ėmė populiarėti užsienio rinkoje.
 
== Terminologija ir vartojimas ==
Japoniškas animacijos terminas yra アニメーション (''animēshon''), rašomas [[katakana]].<ref name=anna/> Šis terminas yra trumpinamas kaip アニメ (''anime''). Abi  – originali ir sutrumpinta  – žodžio formos yra lygiareikšmės [[Japonų kalba|japonų kalboje]], tačiau sutrumpinta versija vartojama dažniau. Japonijoje terminas ''anime'' vartojamas nurodyti bet kokiai animacijos iš viso pasaulio formai.<ref name="japanese"/><ref>{{cite web |url=http://www.artgallery.nsw.gov.au/__data/page/9842/Tezuka_Kit_1.pdf |format=PDF |title=Tezuka: The Marvel of Manga - Education Kit |year=2007 |publisher=Art Gallery New South Wales |accessdate=2007-10-28 |archiveurl = http://web.archive.org/web/20070830033821/http://artgallery.nsw.gov.au/__data/page/9842/Tezuka_Kit_1.pdf <!--DASHBot--> |archivedate =2007-08-30}}</ref> Kitose kalbose terminas apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.<ref name="webster">{{cite web|url=http://www.merriam-webster.com/dictionary/anime |title=Anime |publisher=Merriam-Webster |year=2011|accessdate=2012-03-09}}</ref><ref name=anna>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=45 |title=Anime News Network Lexicon - Anime |accessdate=2013-04-22}}</ref><ref name="Oxford">{{cite web|url=http://www.oed.com/view/Entry/248729?rskey=NwstkV&result=3&isAdvanced=false#eid |title=Anime |publisher=[[Oxford English Dictionary]] |accessdate=2014-08-02}}</ref>
 
Žodžio ''anime'' etimologija ginčytina. Manoma, kad tai skolinys iš anglų kalbos ({{en|animation}}  'animacija'), tačiau yra teorija, kad šis žodis yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio ''dessin animé'' (animuotas, animuoti paveiksliukai),<ref name="etymology"/><ref>Schodt, Frederik L. (August 18, 1997). ''Manga! Manga!: The World of Japanese Comics'' (Reprint ed.). Tokyo, Japan: [[Kodansha]] International. ISBN 0-87011-752-1.</ref> bet, kitų manymu, tai veikiau tik mitas, atsiradęs XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Prancūzijoje išpopuliarėjus šiai medijai.<ref name=anna/>
 
Kaip ir keli kiti japoniški žodžiai, ''anime'' anglų kalboje kartais rašomas kaip ''animé'', kad primintų skaitytojui, jog kirčiuojamas paskutinis, o ne pirmas skiemuo.
 
Anime kuriama ne tik Japonijoje. Kai kuri amerikiečių animacija gali būti laikoma anime, pavyzdžiui, ''Super Robot Monkey Team Hyperforce Go'', ''Teen Titans'', ''[[Avatar: The Last Airbender]]''<ref>http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime</ref> ir ''Kappa Mikey''  – pastarasis iš tiesų yra anime parodija.<ref name=anna/> Žodis ''anime'' nusako kūrinio stilių, o ne kilmės šalį. Yra [[Kinija|kiniškų]] bei [[Korėja|korėjietiškų]] anime. Vis dėlto dažnai anime yra laikoma tik japoniška animacija.
 
=== Sintaksė, morfologija ===
 
Pastaraisiais metais anime Europos šalyse kartais vadinama ''manga''. Japonijoje [[manga]] gali reikšti abu: animacinius filmus ir komiksus (anime gerbėjai žodį ''manga'' vartoja tik komiksams apibūdinti). Angliškai kalbančiose šalyse ''manga'' reiškia tik japoniškus komiksus.
 
== Istorija ==
{{Main|Anime istorija}}
[[Vaizdas:Anime cell 1917.jpg|thumb|left|Seniausios išlikusios japoniškos trumpametražės animacijos celė, pagaminta 1917 m.]]
Anime istorija prasidėjo [[XX amžius|XX]] amžiaus pradžioje, kai Japonijos [[režisierius|filmų kūrėjai]] ėmė eksperimentuoti su animacijos technika, kuria taip pat buvo domimasi [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] ir [[Rusija|Rusijoje]].<ref name="manga!">{{cite book |last=Schodt |first=Frederik L. | title=Manga! Manga!: The World of Japanese Comics |publisher=[[Kodansha]] International |date=perspausdintas leidimas (1997 m. rugpjūčio 18 d.) |location =Tokijas, Japonija |isbn=0-87011-752-1 }}</ref> Aštuntajame dešimtmetyje anime vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Šiuolaikinių tradicijų formuotoju tapo [[Osamu Tezuka]], dažnai vadinamas „anime ir manga dievu“.<ref>{{cite web |url=http://www.paulgravett.com/articles/006_tezuka/006_tezuka.htm |archiveurl=http://web.archive.org/web/20071231013227/http://www.paulgravett.com/articles/006_tezuka/006_tezuka.htm |archivedate=2007-12-31 |title=Osamu Tezuka: The God of Manga |accessdate=2012-01-16 |last=Gravett |first=Paul |year=2003}}</ref>
 
Vieni pirmųjų japoniškosios animacijos kūrėjų buvo Oten Šimokava (下川凹天) ir Seitarou Kitajama (北山 清太郎). Seniausias žinomas anime buvo rodomas 1917 metais; tai buvo [[animatorius|animatoriaus]] Juniči Kouči (幸内純) sukurtas dviejų minučių klipas „Namakura Gatana“, kuriame buvo rodoma, kaip samurajus tikrina savo kardą.<ref>{{cite web |url=http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archiveurl=http://web.archive.org/web/20080402012234/http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archivedate=2008-04-02 |title=Historic 91-year-old anime discovered in Osaka |publisher=HDR Japan |date=2008-03-30 |accessdate=2012-01-16}}</ref><ref>{{cite journal |url=http://imprinttalk.com/?p=1557 |title=Japan's oldest animation films |journal=ImprintTALK |date=2008-03-31}}</ref> [[1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas]] dideliu mastu suniokojo Japonijos infrastruktūrą ir nugriovė Šimokavos sandėlį, kuriame buvo laikoma dauguma šių pirmųjų kūrinių.
 
[[Vaizdas:Momotaro's Divine Sea Warriors-screeny.JPG|thumb|right|Kadras iš pirmojo pilnametražio anime filmo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.)]]
1930-aisiais metais, animacija tapo alternatyvus būdas pasakoti istoriją, nes gyvojo kino industrija [[Japonija|Japonijoje]] lėtai vystėsi. Priešingai nei Amerikoje, Japonijoje gyvojo kino industrija buvo labai menka ir kentėjo nuo nepakankamo biudžeto, vietos ir filmavimo draudimų. Stoka vakarietiškai atrodančių aktorių padarė beveik neįmanomu filmo kūrimą apie [[Europa|Europą]], [[Amerika|Ameriką]], ar autoriaus sugalvotą neegzistuojantį pasaulį. Animacija suteikė galimybę artistams kurti, bet kokį charakterį arba aplinką. Dėl konkurencijos iš užsienio kūrėjų nebuvimo dauguma animatorių, tokių kaip Noburō Ōfuji ir Yasuji Murata, vis dar dirbo prie pigesnės [[Tradicinė animacija#Technikos|iškarpų animacijos]] užuot naudoję [[Tradicinė animacija#Plastikinės plėvelės|animacijos celes]].<ref>{{cite web|url=http://www.midnighteye.com/features/pioneers-of-anime.shtml|title=Pioneers of Japanese Animation (Part 1)|last=Sharp|first=Jasper|date=2004-09-23|publisher=Midnight Eye|accessdate=December 11, 2009| archiveurl= http://web.archive.org/web/20100117151328/http://www.midnighteye.com/features/pioneers-of-anime.shtml| archivedate= 2010-01-17 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref> Kiti kūrėjai, tokie kaip Kenzō Masaoka ir Mitsuyo Seo, vis dėlto pasiekė didesnių laimėjimų animacijos technikų srityje; jie gavo naudos iš vyriausybės skirtų lėšų, skirtų kurti [[edukacinė animacija|edukacinę animaciją]] ir skleisti [[propaganda|propagandą]].<ref>{{cite book|last=Yamaguchi|first=Katsunori|author2=Yasushi Watanabe|title=Nihon animēshon eigashi|publisher=Yūbunsha|year=1977|pages=26–37}}</ref> Pirmasis [[garsinis filmas|garsinis]] anime filmas buvo „Chikara to Onna no Yo no Naka“, kurį 1933 m. sukūrė Masaoka.<ref name="animeguide">{{cite book |title=Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988) |last=Baricordi |first=Andrea |author2=de Giovanni, Massimiliano|author3= Pietroni, Andrea|author4= Rossi, Barbara|author5= Tunesi, Sabrina |date = 2000 m. gruodis|publisher=Protoculture Inc. |location=Montreal, Quebec, Canada |isbn=2-9805759-0-9 |page=12}}</ref><ref name="kodanasha1993">{{cite book |title=Japan: An Illustrated Encyclopedia |year=1993 |publisher=[[Kodansha]] |location=Tokyo, Japan |isbn=978-4-06-206489-7}}</ref> Apie 1940 m. radosi daugybė anime dailininkų organizacijų, tokių kaip Shin Mangaha Shudan ir Shin Nippon Mangaka. Pirmasis pilnametražis animuotas filmas buvo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.), režisuotas Seo, gavus finansavimą iš [[Japonijos imperatoriškasis laivynas|Japonijos imperatoriškojo laivyno]].<ref>Official booklet, ''The Roots of Japanese Anime'', DVD, Zakka Films, 2009.</ref>
 
Kompanijos „[[The Walt Disney Company]]“ išleisto 1937 m. pilnametražio filmo „[[Snieguolė ir septyni nykštukai (1937)|Snieguolė ir septyni nykštukai]]“ sėkmė giliai paveikė daugelį Japonijos animatorių.<ref>{{cite web |url=http://www.corneredangel.com/amwess/papers/history.html |title=A Brief History of Anime |year=1999 |accessdate= 2007-09-11 |work=Michael O'Connell, Otakon 1999 Program Book| archiveurl= http://web.archive.org/web/20070824124913/http://www.corneredangel.com/amwess/papers/history.html| archivedate= 2007-08-24 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref> XX a. 7-ajame dešimtmetyje manga kūrėjas ir animatorius Osamu Tedzuka pritaikė ir supaprastino daugelį „Disney“ animacijos technikų, siekdamas sumažinti gamybos išlaidas ir gamybos kadrų skaičių. Tai tebuvo trumpalaikė priemonė, leidusi kurti produkciją įtemptu grafiku su nepatyrusiu personalu.<ref>{{cite web|url=http://novaonline.nvcc.edu/eli/evans/his135/Events/Anime62/Anime62.html|title=The History of Anime & Manga |last=Zagzoug|first=Marwa|date=2001 m. balandis|publisher=Northern Virginia Community College|accessdate=2012-11-22}}</ref> Taip galop, 1960 m., televizijoje pasirodė anime programa „Three Tales“. Pirmasis anime televizijos serialas buvo „Otogi Manga Calendar“, transliuotas nuo 1961 iki 1964 m.
 
Aštuntajame dešimtmetyje ėmė kilti [[manga]], japoniškų [[komiksų knyga|komiksų knygų]] ir [[grafinis romanas|grafinių romanų]], populiarumo augimo banga, dauguma jų vėliau buvo adaptuoti į anime. Pati japoniška animacija vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Osamu Tedzukos ir kitų iškilių to laikmečio animatorių kūryba darė įtaką savitam anime stiliaus formavimuisi bei davė pradžią unikaliems žanrams, kurie lig šiolei išliko esminiais anime elementais. Pavyzdžiui, žanras apie milžiniškus [[robotas|robotus]] (už Japonijos ribų žinomas kaip ''[[mecha]]'') įgavo formą Tedzukos kūrybos laikotarpiu, vėliau Go Nagai ir kitų animatorių dėka išsivystė į ''Super Robot'' žanrą, o šis dešimtmečio pradžioje buvo pakeistas iš pagrindų Jošijuki Tomino (富野 由悠季), sukūrusio ''Real Robot'' žanrą. Anime apie robotus, kaip natai „Gundam“ ir „The Super Dimension Fortress Macross“ serialai, netrukus tapo 9-ojo deš. klasikomis, o pats robutų žanras vis dar plačiai paplitęs po šiai dienai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų. Devintajame dešimtmetyje anime žengė į Japonijos ''mainstream'' rinką, anime produkcijos imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio, po kelių sėkmingų anime adaptacijų užjūrio rinkose, šis žanras ėmė populiarėti Vakaruose. 2002 m. studijos „[[Studio Ghibli]]“ animatoriaus [[Hajao Mijadzakis|Hajao Mijadzakio]] filmas „[[Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje]]“ [[Berlyno filmų festivalis|Berlyno tarptautiniame filmų festivalyje]] pelnė „[[Auksinis lokys|Auksinio lokio]]“ apdovanojimą, o 2003 m. [[75-oji Oskarų teikimo ceremonija|75-ojoje Oskarų teikimo ceremonijoje]] laimėjo „[[Oskaras|Oskarą]]“ už geriausią animacinį filmą.
 
== Bruožai ==
Žanrai ir paaiškinimai būdingi anime ir [[manga]]:
* '''Veiksmo''' anime, kuriame daug veiksmo, susiduria kelios stiprios jėgos. Tokiuose anime veikėjai dažnai priima skubotus sprendimus. Siužetas vystosi greitai, todėl kartais (ne visada) istorija gali būti nukelta į antrą planą. Pavyzdys: ''[[Lupin III]]'' (jap. ルパン三世), ''[[Ninja Scroll]]'' (jap. 獣兵衛忍風帖), ''[[Cowboy Bebop]]'' (jap. カウボーイ ビバップ), ''[[Gantz]]'' (jap. ガンツ), ''[[Death Note]]'' (jap. デスノート).
* '''Nuotykių''' anime, kuriuose veikėjai lankosi įvairiose vietose ir patenka į skirtingas situacijas, paralelinius pasaulius. Dažnai šio žanro anime vaizduojamos veikėjų kelionės ''[[Tsubasa Chronicle]]'' (jap. ツバサ・クロニクル).
* '''Komedijos''' anime gali būti skirstomi į *'''parodijos''' ir *'''slapstick''' (liet. akibrokštas) žanrus. Pasižymi lingvistiniais, vaizdiniais komedijos elementais. Pavyzdys: ''[[FLCL]]'' (jap. フリクリ), ''[[Ichigo Mashimaro]]'' (jap. 苺ましまろ), ''[[Genshiken]]'' (jap. げんしけん), ''[[Sayonara Zetsubou Sensei]]'' (jap. さよなら絶望先生).
* '''Sci-fi''' anime turi mokslinės fantastikos elementų. Veiksmo vieta ateitis, alternatyvios dabartis ar praeitis. Nauji elektroniniai, kompiuteriniai išradimai. Dažnai siejamas su porūšiu *'''cyberpunk''' (''[[kiberpankas]]'') ar *'''steampunk''' (''[[stimpankas]]''). Pavyzdys: ''[[Serial Experiments Lain]]'' (jap. シリアルエクスペリメンツレイン), ''[[Ghost in the Shell]]'' (jap. 攻殻機動隊), ''[[Planetes]]'' (jap. プラネテス). ''[[Cyber City Oedo 808]]'' (jap. 電脳都市OEDO808). ''[[Ergo Proxy]]'' (jap. エルゴ プラクシー).
* '''Bishōjo''' (jap. 美少女, graži mergaitė) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame yra gražių mergaičių. Pavyzdys: ''[[Magic Knight Rayearth]]'' (jap. 魔法騎士レイアース).
* '''Bishōnen''' (jap. 美少年, gražus berniukas) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame yra gražių, elegantiškų berniukų ar vyrų. Pavyzdys: ''[[Fushigi Yuugi]]'' (jap. ふしぎ 遊戯), ''[[Yamato Nadeshiko Shichi Henge]]'' (jap. ヤマトナデシコ七変化).
* '''Ecchi''' (jap. エッチ, atsitiktinė erotika), tai anime, kuriuose yra erotinio humoro, pavyzdžiui, ''[[Love Hina]]'' (jap. ラブ ひな), ''[[Umisho]]'' (jap. ケンコー全裸系水泳部 ウミショー).
* '''Hentai''' (jap. 変態, nenormalumas, iškrypimas) naudojamas vakaruose apibūdinti pornografinio ir erotinio turinio anime, Japonijoje – ne tik anime. Šis žanras taip pat skirstomas yra kelis smulkesnius. Pavyzdys: ''[[Urotsukidoji]]'' (jap. うろつき童子), ''[[Wicked City]]'' (jap. 妖獣都市), ''[[La Blue Girl]]'' (jap. 淫獣学園), ''[[Kite]]'' (jap. カイト).
* '''Josei''' (jap. 女性, jauna moteris), tai jaunoms moterims skirtas anime, tai vienas rečiausių anime žanrų. Pavyzdys: ''[[NANA]]'' (ナナ), ''[[Honey and Clover]]'' (jap. ハチミツとクローバー).
* '''Kodomo''' (jap. 子供, vaikas), tai vaikams skirtas anime, pavyzdžiui, ''[[Doraemon]]'' (jap. ドラえもん), ''[[Arashi no Yoru ni]]'' (jap. あらしのよるに).
* '''Mecha''' – anime arba manga, kuriame vaizduojami dideli robotai, pavyzdys ''[[Mobile Suit Gundam]]'' (jap. 機動戦士ガンダム), ''[[Sōkyū no Fafner]]'' (jap. 蒼穹のファフナー), ''[[Patlabor]]'' (jap. 機動警察パトレイバー), ''[[Code Geass]]'' (jap. コードギアス 反逆のルルーシュ), ''[[Neon Genesis Evangelion]]'' (jap. 新世紀エヴァンゲリオン).
* '''Moé''' (jap. 萌え) – anime ar manga, kurių veikėjai labai gyvi ir mieli, pavyzdžiui, ''[[Little Snow Fairy Sugar]]'' (jap. ちっちゃな雪使いシュガ), ''[[Ouran High School Host Club]]'' (jap. 桜蘭高校ホスト部).
* '''Progressive''', tai meniniai filmai arba labai stilizuoti anime, pavyzdžiui, ''[[Manie-manie]]'' (jap. 迷宮物語), ''[[Hoshi no koe]]'' (jap. ほしのこえ), ''[[Studio 4&nbsp;°C]]'' darbai.
* '''Seinen''' (jap. 青年) anime ir manga skirti paaugliams ir jauniems suaugusiems. Pavyzdys: ''[[Oh My Goddess!]]'' (jap. ああっ女神さまっ!), ''[[Ef - a Tale of Memories]]'', ''[[Haibane Renmei]]'' (jap. 灰羽連盟), ''[[Nodame Cantabile]]'' (jap. のだめカンタービレ) .
* '''Slice of life''' gyvenimiški anime apie daugiau ar mažiau realius išgyvenimus, situacijas. Šiam žanrui dažnai būdingi komedijos ar dramos elementai. Pavyzdys: ''[[Bartender]]'' (jap. バーテンダー), ''[[Binbou Shimai Monogatari]]'' (jap. 貧乏姉妹物語), ''[[NieA Under 7]]'' (jap. ニア アンダーセブン), ''[[Welcome to the N.H.K.]] (jap. N・H・Kにようこそ!).
* '''Sentai/Super Sentai''' (jap. 戦隊, kovotojų komanda) apibūdina superdidvyrių komandą, pavyzdžiui, ''[[Cyborg 009]]'' (サイボーグ009).
* '''Shōjo''' (jap. 少女, mergaitė), tai anime ar manga skirta mergaitėms, pavyzdžiui, ''[[Fruits Basket]]'' (jap. フルーツバスケット), ''[[Lovely Complex]]'' (jap. ラブ★コン), ''[[Bokura ga ita]]'' (jap. 僕等がいた).
* '''Fantasy''' anime, pasižymintis nerealiomis, legendomis, mitais paremtomis istorijomis, veikėjais. Dažnai susijęs su magija, mitiniais padarais, nuotykiais ir veiksmu. Pavyzdys: ''[[Vampire Hunter D:Bloodlust]]'' (jap. バンパイアハンターD), ''[[Demon City Shinjuku]]'' (jap. 魔界都市 新宿), ''[[Fate/stay night]]'' (jap. フェイト/ステイナイト), ''[[xxxholic]]'' (jap. XXX ホリック).
** ''' Mahō shōjo''' (jap. 魔法少女) – smulkesnis žanras naudojamas apibūdinti magiškų galių turinčias mergaites. Pavyzdys: ''[[Sailor Moon]]'' (jap. 美少女戦士セーラームーン), ''[[Card Capter Sakura]]'' (jap. カードキャプターさくら), ''[[Mahou Shoujo Tai Arusu]]'' (jap. 魔法少女隊アルス), ''[[Zero no Tsukaima]]'' (jap. ゼロの使い魔).
* '''Shōjo-ai/yuri''': (jap. 少女愛 mergaičių meilė, 百合 lelija), apibūdina anime ar manga, kurioje vaizduojama meilė tarp merginų, pavyzdžiui, ''[[Revolutionary Girl Utena]]'' (jap. 少女 革命 ウテナ), ''[[Maria-sama ga Miteru]]'' (jap. マリア様がみてる), ''[[My-HiME]]''.
* '''Shōnen''' (jap. 少年 berniukas) – tai anime ar manga skirti berniukams, pavyzdžiui, ''[[Dragon Ball Z]]'' (jap. ドラゴンボールZ), ''[[Naruto]]'' (jap. ナルト), ''[[Fullmetal Alchemist]]'' (jap. 鋼の錬金術師), ''[[Tenjou Tenge]]'' (jap. 天上天下).
** '''Mahō shōnen''' (jap. 魔法少年 magiškas berniukas) atitinka ''Mahō shōjo'', tik vaizduojami berniukai. Pavyzdys: ''[[DNAngel]]'', ''[[D. Gray-man]]'' (jap. ディー・グレイマン).
* '''Shōnen-ai/yaoi''' (jap. 少年愛 berniukų meilė), apibūdina anime ar manga, kuriuose vaizduojama meilė tarp vaikinų. Šis terminas Japonijoje mažai vartojamas dėl sąsajų su pedofilija, ir yra pakeistas terminu „berniukų meilė“. Pavyzdys: ''[[Ai no Kusabi]]'' (jap. 間の楔). ''[[Zetsuai-1989-]]'' (jap. 絶愛-1989-). ''[[Gravitation]]'' (jap. グラビテーション). ''[[Sekaiichi hatsukoi]] '' (jap. 世界一初恋)
 
Kai kurie anime yra kuriami labai siaurai auditorijai, netgi siauresnei negu aukščiau aprašyti žanrai. Pavyzdžiui, ''[[Initial D]]'' (頭文字(イニシャル), ''[[éX-Driver]]'' (エクスドライバ) yra apie gatvės lenktynes ir automobilių tiuningavimą. ''[[Ashita No Joe]]'' (Rytojaus Džo, あしたのジョー) – apie [[Boksas|boksą]].
 
=== Muzika ===
Muzika anime yra svarbus meninis elementas. Anime filmų [[garso takelis|garso takeliai]] labai pelningi [[muzika Japonijoje|Japonijos muzikos rinkoje]], kartais jų paklausa nenusileidžia muzikinių albumų paklausai. Dėl šios priežasties anime muziką dažnai kuria ir atlieka garsiausi kompozitoriai ir [[J-pop|Japonijos popmuzikos]] atlikėjai. Anime serijos su įžanga ({{en|opening credits}}) turi įžanginę dainą ({{en|opening song}}). Dažniausiai muzika anime naudojama fone, ši muzika pritaikoma esančiai scenai, pavyzdžiui, ''Neon Genesis Evangelion'' (新世紀エヴァンゲリオン) daina „Decisive Battle“ grojama, kai veikėjai ruošiasi mūšiui, skamba sunkūs bugnų dužiai ir karinis stilius, kuris paryškina įtampą ir užsimena apie artėjantį veiksmą.
 
Teminė daina (kartais naudojama kaip įžanginė daina) dažniausiai sutampa su bendru anime stiliumi. Pabaigos daina naudojama kaip komentaras apie visą anime, dažnai paryškinant konkrečią svarbią sceną. Įžangos ir pabaigos dainos neretai atliekamos populiarių atlikėjų. Tokiu būdu dainos tampa labai svarbia anime programos dalimi. Svarbios ne tik dainos. ''[[Seiyū]]'' ({{en|Seiyū}}, {{ja|声優}}) „balso aktoriai“ kartais išleidžia savo kūrinius [[kompaktinė plokštelė|kompaktinėmis plokštelėmis]]. Plokštelėse įrašyti ''seiyū'' pokalbiai su publika apie save. Kitas anime plokštelių tipas yra ''Drama CD'', jame būna dainos ir įrašai, kuriuose seiyū pasakoja istorijas, dažnai neįtrauktas į pagrindinį anime.
Dauguma anime gali buti suskirtyti į tris kategorijas:
* '''Filmai''' dažniausiai pristatomi [[kino teatras|kino teatruose]], turi didžiausią biudžetą ir geriausią vaizdo kokybę. Anime filmai tokie kaip ''[[Akira]]'', ''[[Ghost in the Shell]]'' (jap. 攻殻機動隊) ir ''[[Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje]]'' ({{En|Spirited Away}}, jap. 千と千尋の神隠し) muša pelno rekordus. Kai kurie anime filmai išleidžiami tik per filmų ar anime festivalius, jie dažnai yra trumpesni, pavyzdžiui, ''Winter Days'' (jap. 冬の日), ir ''Legend of the Forest'' (jap. 森の伝説). Kitas filmų tipas yra surinkti filmai, taip pat pristatomi teatruose. Tai televizijos serialai, dėl įvairių priežasčių sujungti į vieną filmą. Jie gali būti ilgesni negu įprastas filmas.
* '''Televizijos serialai''' yra anime rūšis, rodoma per [[televizija|televiziją]] reguliariu laiku. Serialai dažniausiai yra prastesnės kokybeskokybės nei [[OVA]] (Original Video Animation, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) ar filmais, nes biudžetas yra padalijamas daugeliui serijų. Dauguma dalių yra apie 23 minučių ilgio, kad būtų užpildyta 30 minučių eterio laiko kartu su reklamomis. Vienas sezonas apima 26 serijas, tačiau yra nemažai anime, rodomų tik po pusę sezono (13 serijų). Dauguma televizijos serialų turi savo įžangą ir pabaigą ({{en|opening/ending credits}}), taip pat dažnai turi labai trumpą sceną, kuri rodoma prieš ir po reklamos ({{en|eyecatch}}, JAV atitikmuo „bumper“). Serijos pabaigoje dažnai pateikiama kitos serijos apžvalga. (Pavyzdžiai: ''[[Rental Magica]], [[D. Gray-Man]]'')
* '''OVA''' ('''Original Video Animation''', kartais '''OAV''' – '''Original Animated Video''', オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) yra anime filmai, publikai pristatomi iškart [[vaizdajuostė|vaizdajuosčių]] arba [[DVD]] plokštelių pavidalu, tačiau kino teatruose nerodomi. OVA (trump. オーヴィエー) gali būti kelių dalių, jų kiekis neribotas.
 
 
=== Paklausa Vakaruose ===
Veikėjai ir siužetas yra svarbūs anime atributai. Nors ir pasitaiko epizodiškų serialų, paprastai anime turi gerai išvystytą siužetą, o veikėjai laikui bėgant subręsta (tai nebūdinga vakarietiškai animacijai). Toks anime kūrimo būdas būdingas didesnei grupei žmonių Japonijoje negu [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]]. Tie, kurie anksčiau į animaciją žiūrėjo tik kaip į vaikams skirtą kūrinį, pamažu požiūrį pakeitė, mat anime jau nebesistengiama įsprausti į siaurus veiksmo ir komedijos rėmus. Anime gerbėjų gretos pasaulyje ėmė gausėti, pradėjo burtis anime klubai, kurie, savo ruožtu, paskatino rengti anime suvažiavimus, tokius kaip „[[Comiket]]“, kur vyksta įvairūs pramoginiai renginiai, susiję su anime ir manga, pvz., [[cosplay]] kostiumų konkursai, aptariamos industrijų aktualijos ir pan.<ref name="Brenner"/> Kitose šalyse per anime globalizacijos būdu ėmė plisti japonų kultūra ir šią mediją populiarinantys žodžiai, tokie kaip ''[[otaku]]'', žeminantis japonų kalbos terminas, paprastai vartojamas apibūdinti anime ir manga gerbėjus.<ref name="Brenner"/> Tai tapo pelninga verslo šaka vakarų šalyse, nes kai kurie vakarams pritaikyti anime (tokie kaip ''[[Astro Boy]]'' (jap. Tetsuwan Atomu, 鉄腕 アトム), susilaukė sėkmės. [[Hajao Mijadzakis|Hajao Mijadzakio]] filmas ''Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje'' tapo pirmuoju užsienio animaciniu filmu, pelniusiu „[[Oskaras|Oskaro]]“ apdovanojimą.<ref>http://www.kinomaistas.lt/stebuklingi-sihiros-nuotykiai-dvasiu-pasaulyje-filosofinis-galvosukiu-labirintas-recenzija/</ref> Atsižvelgiant į japoniškos produkcijos populiarėjimą ir sėkmę, imta platinta anime entuziastų kurtą [[fanfiction]] ir [[fanart]] produkciją, kaip antai kompiuterio darbalaukio paveikslėlius ir [[AMV|muzikinius anime videoklipus]].<ref name="Brenner"/>
 
=== Licencijavimas ===
Už Japonijos ribų anime platinami su vertimu titruojant ar [[dubliavimas|dubliuojant]], DVD diskuose garso takelis japonų kalba išlaikomas. Anime taip pat gali būti pritaikyti tos šalies kultūrai, kad ir kitų šalių žmonės galėtų suprasti. Kai kurios kompanijos gali pašalinti iš anime filmų prieštaringai vertinamą turinį – taip buvo elgiamasi anksčiau, kai japonų animacija žengė pirmuosius žingsnius užsienyje. Paskutiniu metu taip daroma retai siekiant kuo tiksliau išlaikyti originalą. Anime, kurie buvo specialiai pritaikyti televizijai, gali būti išleisti DVD be papildomų iškarpymų (pvz., ''Blue Gender'', ブルージェンダー).
 
=== Mėgėjiškas titravimas ===
33 611

pakeitimų