Anime: Skirtumas tarp puslapio versijų

7 287 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
papildyta
(rv)
(papildyta)
{{Kiti|Ova}}
[[Vaizdas:Wikipe-tan full length.png|thumb|right|200px|Anime paveikslėlis]] '''Anime''' ({{ja|アニメ}}) – iš [[Japonija|Japonijos]] kilęs [[animacija|animacijos]] stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti [[tradicinė animacija|piešiami ranka]] ir/arba [[kompiuterinė animacija|kompiuterinės grafikos]] priemonėmis, pvz. Šio tipo animacija rodoma per [[televizija|televiziją]], platinama [[DVD]]CGI diskuose,(kompiuterinė vaizdajuostėse, kartais panaudojama ir [[kompiuterinis žaidimasgrafika)|kompiuteriniuose žaidimuoseCGI]]. AnimeŠiai meno menuišakai įtaką daro japoniški komiksai [[manga]].
[[Vaizdas:Aniaugen.svg|thumb|200px|Tipiškos anime stiliaus akys]]
 
Pats žodis ''anime'' yra japonų kalbos žodžio ''animēshon'' (アニメーション, liet. ''animacija'') trumpinys; pastarasis terminas vartojamas, kai kalbama apie bet kokio stiliaus animaciją.<ref name="japanese">{{cite web |url=http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp |title=What is Anime? |publisher=Bellaonline |accessdate=2007-10-28 |work=Lesley Aeschliman| archiveurl= http://web.archive.org/web/20071107150423/http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp| archivedate= 2007-11-07 | deadurl= no}}</ref> Kitose kalbose terminas apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.<ref name="webster">{{cite web|url=http://www.merriam-webster.com/dictionary/anime |title=Anime |publisher=Merriam-Webster |year=2011|accessdate=2012-03-09}}</ref><ref name=anna>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=45 |title=Anime News Network Lexicon - Anime |accessdate=2013-04-22}}</ref> Be abejo, toks stilizuotas reikšmės apibūdinimas iškelia galimybę teigti, kad žodis ''anime'' neapsiriboja vien tik japoniška produkcija.<ref name="rwby">{{cite web|last=Rush|first=Amanda|title=FEATURE: Inside Rooster Teeth's "RWBY"|url=http://www.crunchyroll.com/anime-news/2013/07/12/feature-inside-rooster-teeths-rwby|publisher=Crunchyroll|accessdate=2013-07-18|date=2013-07-18}}</ref><ref name=escapist>{{cite web|last=O'Brien|first=Chris|title=Can Americans Make Anime?|url=http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime|work=The Escapist|publisher=The Escapist|accessdate=2013-07-17|date=2012-07-30}}</ref><ref name="Torkaizer">{{cite web|last=Fakhruddin|first=Mufaddal|title='Torkaizer', Middle East's First Anime Show|url=http://me.ign.com/en/news/9594/-torkaizer-middle-east-s-first-anime-show|publisher=IGN|accessdate=2013-06-12}}</ref> Visgi dėl paprastumo Vakaruose terminas taikomas tik animacijai iš Japonijos apibūdinti.<ref name=anna/>
== Anime bruožai ==
 
Anime yra specifinis japonų menas, kurio dažnai pasitaikantys bruožai yra:
Pirmoji komercinė japoniška animacija datuoja 1917 m. Specifinis anime piešimo stilius atsirado XX a. 7-ajame dešimtmetyje, jo pradininku laikomas [[Osamu Tezuka]]. Nuo to laiko anime produkcija tik didėjo, peraugdama Japonijos rinkos ribas ir sulaukdama tarptautinės auditorijos dėmesio. Šio tipo animacija rodoma kino teatruose, per televiziją, platinama DVD diskuose, vaizdajuostėse, internete, kartais panaudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Paprastai dėl gamybos procese naudojamų įvairių metodų anime nepriskiriama vienam konkrečiam žanrui, o veikiau keletui, tokiu būdu pritraukiant įvairią ir nišinę tikslinę auditoriją. Anime industrija susideda iš daugiau kaip 430 animacijos studijų, iš kurių vienos didžiausių yra „[[Studio Ghibli]]“, „[[Gainax]]“ ir „[[Toei Animation]]“.<ref name="Brenner">Brenner, Robin (2007). Understanding Manga and Anime. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.</ref>
* didelės, neproporcingos veidui akys;
* įvairių formų ir spalvų plaukai;
* kojos ir rankos paprastai nėra proporcingos liemeniui;
* spalvinimas yra trisluoksnis.
 
== Istorija ==
{{Main|Anime istorija}}
[[Vaizdas:Anime cell 1917.jpg|thumb|left|Seniausios išlikusios japoniškos trumpametražės animacijos celė, pagaminta 1917 m.]]
Anime istorija prasidėjo [[XX amžius|XX]] amžiaus pradžioje, kai Japonijos [[Japonijarežisierius|Japonijos]] filmų kūrėjai]] ėmė eksperimentuoti su animacijos technika, kuria taip pat buvo domimasi [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] ir [[Rusija|Rusijoje]].<ref name="manga!">{{cite book |last=Schodt |first=Frederik L. | title=Manga! Manga!: The World of Japanese Comics |publisher=[[Kodansha]] International |date=perspausdintas leidimas (1997 m. rugpjūčio 18 d.) |location =Tokijas, Japonija |isbn=0-87011-752-1 }}</ref> Aštuntajame dešimtmetyje anime vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Šiuolaikinių tradicijų formuotoju tapo [[Osamu Tezuka]], dažnai vadinamas „anime ir manga dievu“.<ref>{{cite web |url=http://www.paulgravett.com/articles/006_tezuka/006_tezuka.htm |archiveurl=http://web.archive.org/web/20071231013227/http://www.paulgravett.com/articles/006_tezuka/006_tezuka.htm |archivedate=2007-12-31 |title=Osamu Tezuka: The God of Manga |accessdate=2012-01-16 |last=Gravett |first=Paul |year=2003}}</ref> Seniausias žinomas anime buvo rodomas 1917 metais; tai buvo dviejų minučių klipas, kuriame rodė kaip samurajus tikrina savo kardą.<ref>{{cite web |url=http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archiveurl=http://web.archive.org/web/20080402012234/http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archivedate=2008-04-02 |title=Historic 91-year-old anime discovered in Osaka |publisher=HDR Japan |date=2008-03-30 |accessdate=2012-01-16}}</ref>
 
Vieni pirmųjų japoniškosios animacijos kūrėjų buvo Oten Šimokava (下川凹天) ir Seitarou Kitajama (北山 清太郎). Seniausias žinomas anime buvo rodomas 1917 metais; tai buvo [[animatorius|animatoriaus]] Juniči Kouči (幸内純) sukurtas dviejų minučių klipas „Namakura Gatana“, kuriame buvo rodoma, kaip samurajus tikrina savo kardą.<ref>{{cite web |url=http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archiveurl=http://web.archive.org/web/20080402012234/http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archivedate=2008-04-02 |title=Historic 91-year-old anime discovered in Osaka |publisher=HDR Japan |date=2008-03-30 |accessdate=2012-01-16}}</ref><ref>{{cite journal |url=http://imprinttalk.com/?p=1557 |title=Japan's oldest animation films |journal=ImprintTALK |date=2008-03-31}}</ref> [[1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas]] dideliu mastu suniokojo Japonijos infrastruktūrą ir nugriovė Šimokavos sandėlį, kuriame buvo laikoma dauguma šių pirmųjų kūrinių.
 
[[Vaizdas:Momotaro's Divine Sea Warriors-screeny.JPG|thumb|right|Kadras iš pirmojo pilnametražio anime filmo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.)]]
1930-aisiais metais, animacija tapo alternatyvus būdas pasakoti istoriją, nes gyvojo kino industrija [[Japonija|Japonijoje]] lėtai vystėsi. Priešingai nei Amerikoje, Japonijoje gyvojo kino industrija buvo labai menka ir kentėjo nuo nepakankamo biudžeto, vietos ir filmavimo draudimų. Stoka vakarietiškai atrodančių aktorių padarė beveik neįmanomu filmo kūrimą apie [[Europa|Europą]], [[Amerika|Ameriką]], ar autoriaus sugalvotą neegzistuojantį pasaulį. Animacija suteikė galimybę artistams kurti, bet kokį charakterį arba aplinką.
 
Aštuntajame dešimtmetyje anime vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Ji davė pradžią unikaliems žanrams, tokiems kaip ''[[mecha]]''. Devintajame dešimtmetyje anime imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio šis žanras ėmė populiarėti užsienio rinkoje.
 
== Terminologija ir vartojimas ==
Japoniškas animacijos terminas yra アニメーション (''animēshon''), rašomas [[katakana]].<ref name=anna/> Šis terminas yra trumpinamas kaip アニメ (''anime''). Abi – originali ir sutrumpinta – žodžio formos yra lygiareikšmės [[Japonų kalba|japonų kalboje]], tačiau sutrumpinta versija vartojama dažniau. Japonijoje terminas ''anime'' vartojamas nurodyti bet kokiai animacijos iš viso pasaulio formai.<ref name="japanese"/><ref>{{cite web |url=http://www.artgallery.nsw.gov.au/__data/page/9842/Tezuka_Kit_1.pdf |format=PDF |title=Tezuka: The Marvel of Manga - Education Kit |year=2007 |publisher=Art Gallery New South Wales |accessdate=2007-10-28 |archiveurl = http://web.archive.org/web/20070830033821/http://artgallery.nsw.gov.au/__data/page/9842/Tezuka_Kit_1.pdf <!--DASHBot--> |archivedate =2007-08-30}}</ref> Kitose kalbose terminas apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.<ref name="webster">{{cite web|url=http://www.merriam-webster.com/dictionary/anime |title=Anime |publisher=Merriam-Webster |year=2011|accessdate=2012-03-09}}</ref><ref name=anna>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=45 |title=Anime News Network Lexicon - Anime |accessdate=2013-04-22}}</ref><ref name="Oxford">{{cite web|url=http://www.oed.com/view/Entry/248729?rskey=NwstkV&result=3&isAdvanced=false#eid |title=Anime |publisher=[[Oxford English Dictionary]] |accessdate=2014-08-02}}</ref>
Japoniškas animacijos terminas yra アニメーション (''animēshon''), rašomas [[katakana]]. Tai skolinys iš anglų kalbos ({{en|animation}} – animacija), tačiau yra teorija, kad šis žodis yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio ''animé'' (animuotas, animuoti paveiksliukai). Japoniškas terminas yra trumpinamas kaip アニメ (''anime''). Abi – originali ir sutrumpinta – žodžio formos yra lygiareikšmės [[Japonų kalba|japonų kalboje]], tačiau sutrumpinta versija vartojama dažniau.
 
Žodžio ''anime'' etimologija ginčytina. Manoma, kad tai skolinys iš anglų kalbos ({{en|animation}} 'animacija'), tačiau yra teorija, kad šis žodis yra kilęs iš prancūzų kalbos žodžio ''dessin animé'' (animuotas, animuoti paveiksliukai),<ref name="etymology"/><ref>Schodt, Frederik L. (August 18, 1997). ''Manga! Manga!: The World of Japanese Comics'' (Reprint ed.). Tokyo, Japan: [[Kodansha]] International. ISBN 0-87011-752-1.</ref> bet, kitų manymu, tai veikiau tik mitas, atsiradęs XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Prancūzijoje išpopuliarėjus šiai medijai.<ref name=anna/>
 
Kaip ir keli kiti japoniški žodžiai, ''anime'' anglų kalboje kartais rašomas kaip ''animé'', kad primintų skaitytojui, jog kirčiuojamas paskutinis, o ne pirmas skiemuo.
 
Anime kuriama ne tik Japonijoje. Kai kuri amerikiečių animacija gali būti laikoma anime, pavyzdžiui, ''Super Robot Monkey Team Hyperforce Go'', ''Teen Titans'', ''[[Avatar: The Last Airbender]]''<ref>http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime</ref> ir ''Kappa Mikey'' – pastarasis iš tiesų yra anime parodija.<ref name=anna/> Žodis ''anime'' nusako kūrinio stilių, o ne kilmės šalį. Yra [[Kinija|kiniškų]] bei [[Korėja|korėjietiškų]] anime. Vis dėlto dažnai anime yra laikoma tik japoniška animacija.
 
=== Sintaksė, morfologija ===
 
=== Sinonimai ===
Anime kartais (1970–1990 metų laikotarpiu) prancūzų ir anglų kalbose buvo vadinama '''''Japanimation''''', tačiau šis terminas nebevartojamas.<ref name="etymology">{{cite web |url=http://www.etymonline.com/index.php?term=anime |title=Etymology Dictionary Reference: Anime |accessdate=2013-04-22 |work=Etymonline}}</ref><ref name="bookref2">{{cite book |last=Patten |first=Fred |title=Watching Anime, Reading Manga: 25 Years of Essays and Reviews |publisher=Stone Bridge Press |year=2004 |isbn=1-880656-92-2}}</ref> Šiuo metu jis daugiau nusako kilmės šalį, bet nebūtinai animacijos formą.<ref name="bookref2"/>
 
Pastaraisiais metais anime Europos šalyse kartais vadinama ''manga''. Japonijoje [[manga]] gali reikšti abu: animacinius filmus ir komiksus (anime gerbėjai žodį ''manga'' vartoja tik komiksams apibūdinti). Angliškai kalbančiose šalyse ''manga'' reiškia tik japoniškus komiksus.
 
== Bruožai ==
[[Vaizdas:Wikipe-tan full length.png|thumb|right|200px|Anime paveikslėlis]]
[[Vaizdas:Aniaugen.svg|thumb|200px|Tipiškos anime stiliaus akys]]
Anime siūlo platų stilių pasirinkimą. Šio stiliaus animacija yra labai įvairi, piešiama naudojant skirtingą metodiką. Anime gali vaizduoti visiškai skirtingas situacijas, veikėjus ir istorijas, ji skirta plačiai auditorijai.
 
=== AnimeStiliaus bruožai ===
Anime yra specifinis japonų menas, kurio dažnai pasitaikantys bruožai yra:
* didelės, neproporcingos veidui akys;
* įvairių formų ir spalvų plaukai;
* kojos ir rankos paprastai nėra proporcingos liemeniui;
* spalvinimas yra trisluoksnis.
 
=== Žanrai ===
* '''Fantasy''' anime, pasižymintis nerealiomis, legendomis, mitais paremtomis istorijomis, veikėjais. Dažnai susijęs su magija, mitiniais padarais, nuotykiais ir veiksmu. Pavyzdys: ''[[Vampire Hunter D:Bloodlust]]'' (jap. バンパイアハンターD), ''[[Demon City Shinjuku]]'' (jap. 魔界都市 新宿), ''[[Fate/stay night]]'' (jap. フェイト/ステイナイト), ''[[xxxholic]]'' (jap. XXX ホリック).
** ''' Mahō shōjo''' (jap. 魔法少女) – smulkesnis žanras naudojamas apibūdinti magiškų galių turinčias mergaites. Pavyzdys: ''[[Sailor Moon]]'' (jap. 美少女戦士セーラームーン), ''[[Card Capter Sakura]]'' (jap. カードキャプターさくら), ''[[Mahou Shoujo Tai Arusu]]'' (jap. 魔法少女隊アルス), ''[[Zero no Tsukaima]]'' (jap. ゼロの使い魔).
* '''Shōjo-ai/yuri''': (jap. 少女愛 mergaičių meilė, 百合 lelija), apibūdina anime ar manga, kurioje vaizduojama meilė tarp merginų, pavyzdžiui, ''[[Revolutionary Girl Utena]]'' (jap. 少女 革命 ウテナ), ''[[Maria-sama ga Miteru]]'' (jap. マリア様がみてる), ''[[My-HiME]]''.
* '''Shōnen''' (jap. 少年 berniukas) – tai anime ar manga skirti berniukams, pavyzdžiui, ''[[Dragon Ball Z]]'' (jap. ドラゴンボールZ), ''[[Naruto]]'' (jap. ナルト), ''[[Fullmetal Alchemist]]'' (jap. 鋼の錬金術師), ''[[Tenjou Tenge]]'' (jap. 天上天下).
** '''Mahō shōnen''' (jap. 魔法少年 magiškas berniukas) atitinka ''Mahō shōjo'', tik vaizduojami berniukai. Pavyzdys: ''[[DNAngel]]'', ''[[D. Gray-man]]'' (jap. ディー・グレイマン).
 
=== Muzika ===
Muzika anime yra svarbus meninis elementas. Anime filmų [[garso takelis|garso takeliai]] Japonijoje labai pelningi [[muzika Japonijoje|Japonijos muzikos rinkoje]], kartais jų paklausa nenusileidžia muzikinių albumų paklausai. Dėl šios priežasties anime muziką dažnai kuria ir atlieka garsiausi kompozitoriai ir atlikėjai. Anime serijos su įžanga ({{en|opening credits}}) turi įžanginę dainą ({{en|opening song}}). Dažniausiai muzika anime naudojama fone, ši muzika pritaikoma esančiai scenai, pavyzdžiui, ''Neon Genesis Evangelion'' (新世紀エヴァンゲリオン) daina „Decisive Battle“ grojama, kai veikėjai ruošiasi mūšiui, skamba sunkūs bugnų dužiai ir karinis stilius, kuris paryškina įtampą ir užsimena apie artėjantį veiksmą.
 
Teminė daina (kartais naudojama kaip įžanginė daina) dažniausiai sutampa su bendru anime stiliumi. Pabaigos daina naudojama kaip komentaras apie visą anime, dažnai paryškinant konkrečią svarbią sceną. Įžangos ir pabaigos dainos neretai atliekamos populiarių atlikėjų. Tokiu būdu dainos tampa labai svarbia anime programos dalimi. Svarbios ne tik dainos. ''[[Seiyū]]'' ({{en|Seiyū}}, {{ja|声優}}) „balso aktoriai“ kartais išleidžia savo kūrinius [[kompaktinė plokštelė|kompaktinėmis plokštelėmis]]. Plokštelėse įrašyti ''seiyū'' pokalbiai su publika apie save. Kitas anime plokštelių tipas yra ''Drama CD'', jame būna dainos ir įrašai, kuriuose seiyū pasakoja istorijas, dažnai neįtrauktas į pagrindinį anime.
== Anime pateikimo rūšys ==
Dauguma anime gali buti suskirtyti į tris kategorijas:
* '''Filmai''' dažniausiai pristatomi [[kino teatras|kino teatruose]], turi didžiausią biudžetą ir geriausią vaizdo kokybę. Anime filmai tokie kaip ''[[Akira]]'', ''[[Ghost in the Shell]]'' (jap. 攻殻機動隊) ir ''[[Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje]]'' ({{En|Spirited Away}}, jap. 千と千尋の神隠し) muša pelno rekordus. Kai kurie anime filmai išleidžiami tik per filmų ar anime festivalius, jie dažnai yra trumpesni, pavyzdžiui, ''Winter daysDays'' (jap. 冬の日), ir ''Legend of the Forest'' (jap. 森の伝説). Kitas filmų tipas yra surinkti filmai, taip pat pristatomi teatruose. Tai televizijos serialai, dėl įvairių priežasčių sujungti į vieną filmą. Jie gali būti ilgesni negu įprastas filmas.
* '''Televizijos serialai''' yra anime rūšis, rodoma per [[televizija|televiziją]] reguliariu laiku. Serialai dažniausiai yra prastesnės kokybes nei OVA (Original Video Animation, オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) ar filmais, nes biudžetas yra padalijamas daugeliui serijų. Dauguma dalių yra apie 23 minučių ilgio, kad būtų užpildyta 30 minučių eterio laiko kartu su reklamomis. Vienas sezonas apima 26 serijas, tačiau yra nemažai anime, rodomų tik po pusę sezono (13 serijų). Dauguma televizijos serialų turi savo įžangą ir pabaigą ({{en|opening/ending credits}}), taip pat dažnai turi labai trumpą sceną, kuri rodoma prieš ir po reklamos ({{en|eyecatch}}, JAV atitikmuo „bumper“). Serijos pabaigoje dažnai pateikiama kitos serijos apžvalga. (Pavyzdžiai: ''[[Rental Magica]], [[D. Gray-Man]]'')
* '''OVA''' ('''Original Video Animation''', kartais '''OAV''' – '''Original Animated Video''', オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) yra anime filmai, publikai pristatomi iškart [[vaizdajuostė|vaizdajuosčių]] arba [[DVD]] plokštelių pavidalu, tačiau kino teatruose nerodomi. OVA (trump. オーヴィエー) gali būti kelių dalių, jų kiekis neribotas.
 
Dažnai vieno pavadinimo anime pateikimo rūšys gali būti kelios, pvz., pradedama televizijos serialu, pagal kurį vėliau sukuriamas filmas. Vienas iš tokių – ''Tenchi muyo!'' (天地無用!), išleistas kaip OVA, vėliau sukurti trys filmai, trys televizijos serialai, ir dar keli specialūs epizodai. Ne visada siužetas tęsiamas chronologiškai, t. y., kai kurios tolesnės dalys gali būti pirmųjų priešistorė.
 
== Platinimas Vakaruose ==
[[Vaizdas:Akihabara picture.jpg|thumb|Tokijo rajonas [[Akihabara]] laikomas ''[[otaku]]'' subkultūros centru Japonijoje.]]
 
=== Paklausa Vakaruose ===
Veikėjai ir siužetas yra svarbūs anime atributai. Nors ir pasitaiko epizodiškų serialų, paprastai anime turi gerai išvystytą siužetą, o veikėjai laikui bėgant subręsta (tai nebūdinga vakarietiškai animacijai). Toks anime kūrimo būdas būdingas didesnei grupei žmonių Japonijoje negu [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]]. Tie, kurie anksčiau į animaciją žiūrėjo tik kaip į vaikams skirtą kūrinį, pamažu požiūrį pakeitė, mat anime jau nebesistengiama įsprausti į siaurus veiksmo ir komedijos rėmus. Anime gerbėjų gretos pasaulyje ėmė gausėti, pradėjo burtis anime klubai, kurie, savo ruožtu, paskatino rengti anime suvažiavimus, tokius kaip „[[Comiket]]“, kur vyksta įvairūs pramoginiai renginiai, susiję su anime ir manga, pvz., [[cosplay]] kostiumų konkursai, aptariamos industrijų aktualijos ir pan.<ref name="Brenner"/> Kitose šalyse per anime globalizacijos būdu ėmė plisti japonų kultūra ir šią mediją populiarinantys žodžiai, tokie kaip ''[[otaku]]'', žeminantis japonų kalbos terminas, paprastai vartojamas apibūdinti anime ir manga gerbėjus.<ref name="Brenner"/> Tai tapo pelninga verslo šaka vakarų šalyse, nes kai kurie vakarams pritaikyti anime (tokie kaip ''[[Astro Boy]]'' (jap. Tetsuwan Atomu, 鉄腕 アトム), susilaukė sėkmės. [[Hajao Mijadzakis|Hajao Mijadzakio]] filmas ''Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje'' tapo pirmuoju užsienio animaciniu filmu, pelniusiu „[[Oskaras|Oskaro]]“ apdovanojimą. Atsižvelgiant į japoniškos produkcijos populiarėjimą ir sėkmę, imta platinta anime entuziastų kurtą [[fanfiction]] ir [[fanart]] produkciją, kaip antai kompiuterio darbalaukio paveikslėlius ir [[AMV|muzikinius anime videoklipus]].<ref name="Brenner"/>
 
=== Licencijavimas ===
 
=== Mėgėjiškas titravimas ===
Nors [[fansub|mėgėjiškas titravimas]] daugelyje valstybių laikomas [[autorinių teisių pažeidimas|autorinių teisių pažeidimu]], jis pasitaiko neretai. Paprastai titruotojų grupės nustoja platinti anime filmus, kai jie licencijuojami už Japonijos ribų.
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Animacijos režisierius]]
* [[Manga]]
 
== Šaltiniai ==
{{reflist|2}}
 
== Nuorodos ==
33 564

pakeitimai