Liudvikas Zamenhofas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Liudvikas Lazaras Zamenhofas''' ('''Ludwik Lejzer''', '''Ludwik Łazarz'''; [[1859]]  m. [[gruodžio 15]] d. [[Balstogė]]je, [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]  – [[1917]]  m. [[balandžio 14]] d. [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]])  – akių gydytojas, filologas ir [[esperanto]] kalbos kūrėjas.

== GyvenimasBiografija ==

Liudvikas Lazaras Zamenhofas gimė 1859  m. [[gruodžio 15]] d. [[Balstogė]]s mieste ([[Lenkija|Lenkijoje]], tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje) [[Litvakai|Lietuvos žydų]] kilmės tėvų šeimoje.

[[1858]]  m. Balstogėje (dabartinė Lenkijos dalis, kuri tuo metu priklausė Rusijos imperijai) susituokė Liudviko tėvai  – 21 metų mokytojas Markas Zamenhofas ir aštuoniolikmetė Rozalija Sofer. Liudvikas  – pirmasis vaikas iš devynerių.

[[1863]]  m. [[Kaunas|Kaune]] gimė Klara Zilbernik  – būsima Liudviko žmona. [[1865]]  m. Liudvikas pradedapradėjo mokytis keturmetėje mokykloje. Ją baigęs tęsiatęsė mokslus gimnazijoje. Ten jis mokosimokėsi ir keletokelias užsienio kalbųkalbas. Zamenhofas gimnaziją baigiabaigė sidabro medaliu.

[[1872]]  m. Liudvikas pradėjo galvoti apie visiems bendrą kalbą, kadangi kalbų įvairovė, jo nuomone, yra nesusikalbėjimo priežastis. Kitais metais Zamenhofų šeima apsigyvenaapsigyveno [[Varšuva|Varšuvoje]] ir Liudvikas tampatapo Filologinės Gimnazijos mokiniu.

[[1874]]  m. Liudvikas vis dažniau galvojanagrinėjo apiebendros bendrąkalbos kalbąproblemą. Iš pradžių jis mąstė apie graikų, vėliau  – lotynų kaip bendrą kalbą, tačiau greit suprato, kad šios kalbos yra pernelyg sunkios. Jis suvokė, kad nė viena gimtoji kalba nebus pasirinkta visų vyriausybių kaip bendra kalba. Todėl kilo mintys apie dirbtinę kalbą. Liudvikas, mokydamasis anglų kalbos, pastebėjo, kad jos gramatika nėra sudėtinga. Ji bent jau buvo lengvesnė už rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų gramatikas. Tada jis padarė išvadą, kad bendrai kalbai sunki gramatika nereikalinga. Jis norėjo, kad kalba turėtų lengvas gramatikos taisykles ir naudotų Europos kalbų žodžius. Liudvikas išrinko žodžius, kurie įvairiomis kalbomis skamba labai panašiai. Taip pat jis pastebėjo, kad naudojant priešdėlius ir priesagas galima žymiai sumažinti žodžių skaičių.

[[1878]]  m. pirmoji esperanto kalbos versija buvo baigta. Liudvikas ją pavadino '''"Lingwe„Lingwe Uniwersala"Uniwersala“'''. Naujos kalbos mokėsi keli Liudviko bendraklasiai.

[[1879]]  m. Liudvikas gavo Varšuvos gimnazijos diplomą ir išvažiavo į [[Maskvos universitetas|Maskvos universitetą]] studijuoti medicinos. Tuo metu jo tėvas Markas sudegino sąsiuvinius su "Lingwe„Lingwe Uniwersala"Uniwersala“ užrašais, nes norėjo, kad sūnus užsiimtų tik studijomis.

[[1881]]  m. finansinė Liudviko tėvo būklė pablogėjo. Jis nebegalėjo siųsti pinigų savo sūnui. Liudvikas buvo priverstas grįžti į Varšuvą tęsti medicinos studijų. Sugrįžęs sužinojo, kad tėvas sudegino jo sąsiuvinius. Tačiau Liudvikas prisiminė rašytus užrašus, todėl nebuvo sunku vėl parašyti gramatiką. Kalba buvo pavadinta "Lingvo„Lingvo Universala"Universala“. Liudvikas vis tobulino kalbą, ir [[1884]]  m. ji įgavo dabartinės esperanto kalbos pavidalą.

[[1885]]  m. Liudvikas baigė studijas Varšuvos universitete, įgijo daktaro laipsnį. Kadangi Lietuvoje, Veisiejuose gyveno jo vyriausioji sesuo Fani, jis persikėlė gyventi pas juos. [[Veisiejai|Veisiejuose]] Zamenhofas baigė kurti esperanto kalbą. KadangiTačiau gydytojo darbas Veisiejuose nebuvo labai pelningas, jisLiudvikas nutarė tapti akių gydytoju ir išvažiavo dirbti į [[Plockas|Plocką]], vėliau į [[Viena|Vieną]]. [[1886]]  m. Varšuvoje pradėjo gydytojo praktiką.

[[1887]]  m. L. Zamenhofas ėmė ieškoti leidėjo savo tarptautinės kalbos vadovėliui. Tačiau niekas nedrįso leisti galimai nepelningos knygos.

[[1886]]-–[[1887]]  m. žiemą Klara Zilbernik buvo apsistojusi pas savo seserį Varšuvoje. Čia ji sutiko Liudviką. Pora [[kovo 30]] d. susižadėjo, o [[rugpjūčio 9]] d. susituokė. Dvejus metus ieškojęs finansinės pagalbos, kad galėtų išleisti savo knygą, Liudvikas jos sulaukė iš Klaros tėvo.

[[1887]]  m. [[liepos 26]] d. Varšuvoje, Chaimo Kelterio spaustuvėje, išleista pirmoji knyga "„'''Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis'''"“ ("Lingvo„Lingvo internacia. Antaŭparolo kaj plena lernolibro"lernolibro“). [[1887]]  m. laikomi esperanto gimimo metais. Liudvikas pasivadino dr. Esperanto ("besitikintis„besitikintis daktaras"daktaras“), tačiau greit visi ėmė taip vadinti pačią kalbą. Netrukus susikūrė Varšuvos esperantininkų bendruomenė. [[1889]]  m. [[Niurnbergas|Niurnberge]] pasirodė esperantiškas leidinys "La„La Esperantisto"Esperantisto“ ("„''Esperantininkas''"“), susikūrė pirmieji esperanto klubai. [[1897]]  m. rugpjūtį Liudvikas įstoja į [[Vienos universitetas|Vienos universitetą]] siekdamas pagerinti savo žinias akių medicinos srityje. Po keleto mėnesių studijų jis grįžo į [[Gardinas|Gardiną]]. Kitais metais jis su šeima persikėlė gyventi į Varšuvą ir liko ten iki [[1915]]  m.

[[1898]]-–[[1903]]  m. Zamenhofas labai daug dėmesio skyrė esperanto kalbos tobulinimui. Esperanto paplito daugelyje šalių. [[1905]]  m. rugpjūčio 5-12 d. Boulogne-sur-Mer, [[Prancūzija|Prancūzijoje]] įvyko pirmasis Pasaulinis esperanto kalbos kongresas.

[[1914]]  m. Čekijos esperantininkai Zamenhofo garbei pastatė paminklą. Tai buvo pirmasis ir vienintelis paminklas Zamenhofui dar esant gyvam. L. Zamenhofas mirė [[1917]]  m. [[balandžio 14]] d. Varšuvoje. [[1931]]  m. Varšuvos miesto valdžia nusprendė gatvės, kurioje gyveno Zamenhofo šeima, pavadinimą (Dzika) pakeisti į ''Dr. Liudviko Zamenhofo''.