Demokratija: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 pridėti baitai ,  prieš 5 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Šalinamas Link FA šablonas.)
[[Vaizdas:Urne-IMG 4613-black.jpg |thumb|200px|Senovinė balsavimo urna]]
'''Demokratija''' ([[Graikų kalba|gr.]] ''δῆμος'' 'liaudis' + ''κρατῶ'' 'valdau') reiškia valdymogaidžių formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai [[Referendumas|referendumuose]] ir plebiscituose arba per savo išrinktus atstovus. Nors ir nėra tikslaus, visuotinai priimtino demokratijos apibrėžimo<ref>[http://www.economist.com/markets/rankings/displaystory.cfm?story_id=8908438 Liberty and justice for some] at [[The Economist|Economist.com]]</ref>, lygybė ir laisvė nuo seniausių laikų išskiriami kaip demokratijai svarbios savybės.<ref name="AristotlePol1317b">{{cite web|url=http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0058%3Abook%3D6%3Asection%3D1317b |title=Aristotle, Politics.1317b (Book 6, Part II) |publisher=Perseus.tufts.edu |date= |accessdate=2010-08-22}}</ref> Šie principai realizuojami per visų piliečių lygybę prieš įstatymą ir vienodas politines teises (pvz., balsavimo ar kandidatavimo prasme).
 
Šiuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi. Kadangi supratimas kas yra demokratija yra labai įvairus dažnai kartu su šiuo žodžiu naudojami įvairūs būdvardžiai, „patikslinantys“ kas turima galvoje. Šiuolaikinės Vakarų demokratijos paprastai vadinamos [[Liberali demokratija|liberaliosiomis demokratijomis]].
Anoniminis naudotojas