Gavėnia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 7 metus
S
nėra keitimo aprašymo
(Patikslinta gavėnios praktika)
SNo edit summary
'''Gavėnia''' – intensyvesnio [[Krikščionybė|krikščionių]] [[Pasninkas|pasninko]], maldos, atgailos ir gerų darbų laikotarpis prieš [[Velykos|Velykas]] skirtas [[Jėzus Kristus|Kristaus]] kančioms ir mirčiai už žmonių nuodėmes prisiminti.
 
Gavėnia prasideda [[Pelenų diena]]. Visais metų penktadieniais tikintieji susilaiko nuo [[Mėsa|mėsiškų]] valgių, o gavėnios metu stengiasi maitintis paprasčiau, kad sutaupytus už maistą pinigus galima būtų paaukoti stokojantiems, taip pat stengiamasi vengti didesnių pasilinksminimų. Katalikų Bažnyčioje Gavėnios metu griežtai pasninkaujama dvi dienas: pelenųPelenų dieną ir didįjįDidįjį penktadienį, kuomet ne tik susilaikoma nuo mėsos, bet ir valgoma kartą per dieną, o kitus du kartus tik užkandama. Stačiatikių gavėnia trunka 7 savaites; katalikų iki [[XX a.]] pr. trukdavo 40 dienų. Tai apėmė laikotarpį nuo sekmadienio po Pelenų dienos iki [[Didysis ketvirtadienis|Didžiojo ketvirtadienio]]. Gavėnios pradžioje būdavo išrenkami katechumenai, kuriuos vėliau krikštydavo Velyknakčio apeigų metu. Nuo XX a. pr. katalikų bažnytinės teisės kodeksu ([[1914]] m.) ir Vatikano II susirinkimo nutarimais gavėnios pasninko dienų skaičius sumažintas; tikintiesiems, neatleistiems nuo pasninkavimo, nurodoma pasninkauti penktadieniais.
 
Yra manančių, kad gavėnios ištakos – ikikrikščioniškos religijos. Jų tikintieji pavasarį šventė mirštančio ir iš numirusių prisikeliančio dievo ([[Ozyris|Ozyrio]] [[Senovės Egiptas|Egipte]], [[Adonis|Adonio]] [[Finikija|Finikijoje]], [[Atis|Ačio]] [[Mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]], [[Dionisas|Dioniso]] [[Senovės Graikija|Graikijoje]]) prisikėlimą. Prieš šią šventę būdavo pasninkaujama, atliekamos įvairios apeigos, raudojama, plakamasi, būdavo daiginamos žolės. Šiais veiksmais reikštas liūdesys dėl dievo (gamtos) mirties, pastangos magiškomis priemonėmis užsitikrinti gausų derlių.