Lenkijos–Lietuvos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Rašybą, istorines klaidas.
Eilutė 17:
|notes=
}}
'''Lenkijos–Lietuvos karas''' yrabuvo karinis konfliktas, vykęs po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], prasidėjęs [[1919]] m. pavasarį ir pasibaigęs lenkų naudai [[1920]] m. [[lapkričio 29]] d. Lietuvos ir Lenkijos karinės galios skirtumas buvo didelis, todėl Lenkijai nebuvo sunku laimėti šį karą. Po kiek laiko įvyko derybos dėl paliaubų, o tolimesnius Lietuvos kariuomenės veiksmus nutraukė Tautų Sąjungos komisija.
 
== Konflikto pradžia ir priežastys ==
 
1918 m. Atsikūrus Lietuvos ir Lenkijos valstybėms, lietuvių kilmės lenkas Juzefas Pilsudskis ''(Juozas PilsduskisGiniotas (Pilsudskis))'' siekė, kad Lietuva ir Lenkija atsikurtų bei susivienytų į federaciją, identiškai kaip federacinė ATR. J. Pilsudskio manymu, ATR turėjo sudaryti Lietuva (buvusi LDK), Lenkija (buvusi karalystė), Gudija ir Ukraina. Tačiau 1918–1922 m. Gudija ir Ukraina buvo užimtos ir įjungtos į TSRS sudėtį L. Trockio vadovaujamos Raudonosios armijos (RA) bei paverstos paklusniomis sovietinėmis respublikomis. Tuo tarpu Lietuva paskelbė nepriklausomybę 1918 m. vasario 16 d.
 
Į karą [[Lietuva]] įsitraukė vos gavusi nepriklausomybę ir tik pradedanti kurti naująją [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Lietuvoje negyveno tiek daug žmonių kaip tuo metu [[Lenkija|Lenkijoje]], todėl [[Mobilizacija|mobilizacijos]] skaičiai buvo žemi, o atsilaikyti Lietuvai prieš lenkų invaziją buvo beveik beviltiška, nes lietuvių karinė jėga svyravo nuo 7 000 iki 8 000, o lenkų karinė jėga buvo didesnė negu 20 000 karių ir karinės technikos vienetų. Konfliktą siejo [[Vilniaus kraštas]] ir [[Suvalkija|Suvalkijos regionas]], dėl kurio ir įsižiebė karas dėl lenkų noro [[aneksija|aneksuoti]] šias teritorijas. Dar prieš karą su lenkais tarp Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo įtempti, dėl Lenkijos diktatoriaus [[Juzefas Pilsudskis|Juzefo Pilsudskio]] noro užgrobti didelę dalį [[Rytų Europa|Rytų Europos]] ir jo idėjų atkurti kadaise buvusią didžiądidžiąją [[ATR|ATR]] valstybę. Į Vilnių ir aplinkines teritorijas pretendavo tiek Lietuva, tiek ir Lenkija.
 
1919 m. iš Lietuvos išvijus bolševikus taip pat ir avantiūristų bermontininkų likučius, į Lietuvą iš rytinės pusės pradėjo plūsti Lenkijos kariuomenė. Vilnių 1919 m. [[balandžio 19]] d. užėmė Lenkijos kariuomenė. Lietuvos delegacija [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] pareiškė protestą. Gegužės 2 d. ji paragino kariaujančias puses stabdyti kraujo liejimą, tačiau niekas nepasikeitė. 1919 m. [[birželio 18]] d. [[Antantė]] Lietuvos prašymu nustatė pirmąją Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją, bet konfliktas vyko toliau. [[Liepos 27]] d. buvo nustatyta antroji [[demarkacijos linija]].