Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→‎Šaltiniai: Draudžiu, be mano asmeninio leidimo koreguoti, taisyti informaciją apie "Lietuvos Laisvės koplyčia" (Šv.M.Marijos Lietuvos Laisvės koplyčia Linkuvos g. 21) pateikiant klaidinančią informaciją. Savininkas A.Bulotas.
Tocekas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{coord|54.908471|23.887748|display=title}}
{{ltbaz|Vilijampolė, koplyčia.JPG|||Kauno miestas|Kaunas|Linkuvos g. 21 |mūras|[[1994]] m.|}}
{{stilius}}
'''Šv. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia''' stovi [[Kaunas|Kaune]], [[Vilijampolė]]s mikrorajone, Linkuvos g. 21 sklype. Ribojasi su Koklių gatve į čia atgręžtas pagrindinis fasadas. [[Koplyčia]] pastatyta už privačias lėšas [[1994]]  m., stovi valdoje, sudarytoje iš vieno sklypo kur viename gale gyvenamasis namas, kitame  – koplyčia besiribojančia su Koklių gatve.
Arčiausiai, gretimame kvartale stovi [[Kauno Šv. Juozapo bažnyčia|Šv. Juozapo bažnyčia]]. Koplyčia privati, parapijai nepriklauso. Čia įvairiomis progomis aukojamos šv. Mišios, vyksta atminimo ir kiti renginiai.<ref>[http://www.9fortomuziejus.lt/2012/08/1210/ Atminimo renginys Laisvės dienai]</ref> <ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/uz-prokuroru-atsivertima-sv-misios-56-89153 Šv. Mišios už prokurorų atsivertimą [[Drąsius Kedys|Drąsiaus Kedžio]] byloje]</ref> <ref>[http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pagerbe-kardinolo-atminima-4049#.U76keeGKmBs Pagerbė kardinolo atminimą]</ref>
 
Statinio projekto autorius arch. [[Liudvikas Aksamitauskas]]. Koplyčioje yra Marijos Lurdiškės statulėlė, kaip manoma, teikianti malonių. Ji apie 60  cm aukščio, stovi „ant žemės“, su balta tunika ir mėlynu apsiaustu. Sujuosta mėlyna juosta. Rankos sudėtos maldai, ant dešinės alkūnės – rožančius.
'''Šv. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia''' stovi [[Kaunas|Kaune]], [[Vilijampolė]]s mikrorajone, Linkuvos g. 21 sklype. Ribojasi su Koklių gatve į čia atgręžtas pagrindinis fasadas. [[Koplyčia]] pastatyta už privačias lėšas [[1994]] m., stovi valdoje, sudarytoje iš vieno sklypo kur viename gale gyvenamasis namas, kitame – koplyčia besiribojančia su Koklių gatve.
Arčiausiai, gretimame kvartale stovi [[Kauno Šv. Juozapo bažnyčia|Šv. Juozapo bažnyčia]]. Koplyčia privati, parapijai nepriklauso. Čia įvairiomis progomis aukojamos šv. Mišios, vyksta atminimo ir kiti renginiai.<ref>[http://www.9fortomuziejus.lt/2012/08/1210/ Atminimo renginys Laisvės dienai]</ref> <ref>[http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/uz-prokuroru-atsivertima-sv-misios-56-89153 Šv. Mišios už prokurorų atsivertimą [[Drąsius Kedys|Drąsiaus Kedžio]] byloje]</ref> <ref>[http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pagerbe-kardinolo-atminima-4049#.U76keeGKmBs Pagerbė kardinolo atminimą]</ref>
 
Statinio projekto autorius arch. [[Liudvikas Aksamitauskas]]. Koplyčioje yra Marijos Lurdiškės statulėlė, kaip manoma, teikianti malonių. Ji apie 60 cm aukščio, stovi „ant žemės“, su balta tunika ir mėlynu apsiaustu. Sujuosta mėlyna juosta. Rankos sudėtos maldai, ant dešinės alkūnės — rožančius.
 
== Istorija ==
 
Apie [[1947]]  m. medinį namą su mansarda nusipirko Juozas ir Stefanija Stašauskai. Jie įsigijo namą su sodu, nes vertėsi [[sodininkystė|sodininkyste]], augino gėles. Šeiminkai priimdavo gyventi nuomininkus. S. Stašauskienė ([[1912]]–?), vadinama „rožių karaliene“, augino savo sodelyje rožes ir daug aukojo bažnyčiai. Vaikų ji neturėjo. [[1966]]  m. su vyru J. Stašausku buvo pagal iškvietimą [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Slupskas|Slupsko]] ([[Pamario vaivadija]]) religinių prekių krautuvėje nupirko Švč. M. Marijos statulą, sumokėdami apie 160 zlotų. Supakavę į kartoną, tą pačią dieną išvyko į Lietuvą, sėkmingai praveždami pro sovietų kontroliuojamą pasienį. Marijos statulėlę pašventino [[tėvas Stanislovas]], kai čia vedė rekolekcijas. Šeimininkai įtikėjo statulėlės teikiamomis malonėmis, kai apie [[1969]]  m. nepagydomai susirgęs J. Stašauskas pasveiko, nes žmonės meldėsi prie Marijos.
 
[[1992]]  m. lapkričio mėn. Stefanija už šeimos lėšas, padedant lėšomis ir rūpesčiu kun. A. Bulotui, savo sklype, Linkuvos g. 21, pradėjo statyti Šv. M. Marijos Lietuvos laisvę pašvęstą koplyčią, turėjusi norą, (tam pritariant ir kardinoui V. Sladkevičiui) kad koplyčią būtų galima panaudoti ir tikinčiųjų poreikiams.
 
Leidimą statyti koplyčią, kardinolas [[Vincentas Sladkevičius]], davė kaip privilegiją su gyvenama vieta ir rūpesčiu savo sekretoriui ir kancleriui kun. A. Bulotui, Koplyčią [[1994]]  m. [[rugpjūčio 28]] d. pašventino vyskupas [[Vladas Michelevičius]]. Po Stefanijos Stašauskienės mirties jos testamentine valia ir namas, koplyča ir valda, Linkuvos g. Nr21palikimu21, palikimu atiteko kun. Alfonsui Bulotui.
 
<gallery>
Eilutė 25:
 
== Nuorodos ==
 
* [http://www.archimede.lt/pastatas/573 Kauno architektūra. Linkuvos g. 21]
* [http://provita.vdu.lt/3/Vd.htm Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Švč. Marijos stebuklingos statulos. Kaunas (12)]