Švč. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12:
Apie [[1947]] m. medinį namą su mansarda nusipirko Juozas ir Stefanija Stašauskai. Jie įsigijo namą su sodu, nes vertėsi [[sodininkystė|sodininkyste]], augino gėles. Šeiminkai priimdavo gyventi nuomininkus. S. Stašauskienė ([[1912]]–?), vadinama „rožių karaliene“, augino savo sodelyje rožes ir daug aukojo bažnyčiai. Vaikų ji neturėjo. [[1966]] m. su vyru J. Stašausku buvo pagal iškvietimą [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Slupskas|Slupsko]] ([[Pamario vaivadija]]) religinių prekių krautuvėje nupirko Švč. M. Marijos statulą, sumokėdami apie 160 zlotų. Supakavę į kartoną, tą pačią dieną išvyko į Lietuvą, sėkmingai praveždami pro sovietų kontroliuojamą pasienį. Marijos statulėlę pašventino [[tėvas Stanislovas]], kai čia vedė rekolekcijas. Šeimininkai įtikėjo statulėlės teikiamomis malonėmis, kai apie [[1969]] m. nepagydomai susirgęs J. Stašauskas pasveiko, nes žmonės meldėsi prie Marijos.
 
[[1992]] m. lapkričio mėn. Stefanija už šeimos lėšas, padedant lėšomis ir rūpesčiu kun. A. Bulotui, savo kieme, Linkuvos g. 21, pradėjo statyti MarijosŠv. GlobosM. irMarijos Lietuvos laisvę pašvęstą koplyčią, išreiškusiturėjusi norą, kad po joskoplyčią mirties namasbūtų atitektų kunigųgalima prieglaudai, opanaudoti Marijos statulėlėir būtų tojetikinčiųjų koplyčiojeporeikiams.
 
Leidimą davė kard.statyti koplyčią, kardinolas [[Vincentas Sladkevičius]], davė kaip privilegiją su gyvenama vieta ir rūpesčiu savo sekretoriui ir kancleriui kun. A. Bulotui, Koplyčią [[1994]] m. [[rugpjūčio 28]] d. pašventino vyskupas [[Vladas Michelevičius]]. KoplyčiąPo StašauskaiStefanijos paaukojoStašauskienės katalikų bažnyčiai.mirties Namasjos palikimu atiteko kun.testamentine Alfonsuivalia Bulotui, buvusiamir kapelionuinamas, kuriskoplyča iki šiųir dienų rūpinasivalda namupalikimu iratiteko koplyčiakun. Alfonsui Bulotui.
 
<gallery>