Atmosferos sraujymės: Skirtumas tarp puslapio versijų

186 baitai pašalinti ,  prieš 6 metus
S
S (Šalinamas Link GA šablonas.)
{{tvarkyti}}
 
== '''Sraujymės apibūdinimas''' ==
 
200 ir 300 hPa barinės topografijos žemėlapių analizė yra svarbi prognozėms dėl kelių priežasčių, viena iš jų – sraujymių aptikimas. Vėjai aukštesniuose atmosferos sluoksniuose yra vidutinių platumų ciklonų ir audrų „varomasis srautas“, todėl jei aukštesnių sluoksnių vėjai yra silpni, audrų sistemos kryptingai judės lėčiau negu tuomet, kai vėjai yra stipresni. Atmosferos sraujymės ir yra aukštesnių sluoksnių vėjų stiprumo šaltiniai.
[[Vaizdas:Aerial Superhighway.ogv|miniatiūra|dešinėje|Atmosferos sraujymės]]
'''Atmosferos sraujymės''' – ypatingai greitai judančio oro srautai, mokslininkų kartais vadinami „oro upėmis“. Dažnai jos driekiasi kelis šimtus mylių (, o storis – 1  – 2 mylios (1 mylia = 1609,344 m). Žemiausias aukštis, kuriame aptinkamos sraujymės, yra apie 4 km, aukščiausiai – 24 km aukštyje. Sraujymės dažniausiai aptinkamos ties [https://en.wikipedia.org/wiki/Tropopause tropopauze], bet gali susiformuoti ir stratosferoje. Vėjo greitis turi siekti mažiausiai 56 mylias per valandą, kad būtų įvardijama atmosferos sraujymė. Maksimalūs greičiai gali siekti ir 400 mylių per valandą – apie 640 km/val.
 
== '''Atmosferos sraujymių atradimas''' ==
== '''Atmosferos sraujymių atradimas''' ==
 
Atmosferos sraujymes pirmasis atrado japonų meteorologas Wasaburo Ooishi 1920 metais, kuris panaudojo oro balionus sekti aukštesnių lygių vėjams, paleisdamas juos nuo Fudžijamos kalno (angl. [https://en.wikipedia.org/wiki/Mount_fuji Mount Fuji]). Japono darbas reikšmingai prisidėjo prie vėjų judėjimo supratimo, bet apsiribojo Japonijos, o ne globaliu mastu.<br />
Žinių apie sraujymes padaugėjo, kai amerikiečių pilotas Vilis Postas (Wiley Post) pabandė vienas apskristi aplink pasaulį. Kad įvykdytų savo užsibrėžtą žygdarbį, sukūrė hermetišką kostiumą, kuris turėjo jam padėti labai aukštai skristi. Per bandomąjį skrydį Postas pastebėjo, kad jo vėjo greičio matavimai ant žemės ir ore yra skirtingi ir nurodantys, kad jis skrenda oro sraute.<br />
Nepaisant šių atradimų, terminas „atmosferos sraujymė“ (angl. [https://{{en.wikipedia.org/wiki/Jet_stream |Jet stream]}}) oficialiai nebuvo įvardintas iki 1939, kai jį savo tyrimų pranešime panaudojo vokiečių meterologas Heinrichas Seilkopfas (Heinrich Seilkopf). Nuo tada, žinių apie sraujymes dar padaugėjo per Antrą pasaulinį karą, kai pilotai pastebėjo vėjo greičio pasikeitimus skraidydami tarp Europos ir Šiaurės Amerikos.
 
== '''Formavimasis ir jį lemiantys veiksniai''' ==
 
Atmosferos sraujymė formuojasi riboje tarp iš pietų nuo ekvatoriaus atkeliaujančio šiltesnio oro ir iš šiaurės atslenkančio šalto oro – susidaro didžiausi tiek temperatūriniai, tiek slėgio skirtumai, kurie ir nulemia didžiulius vėjo greičius.
Dėl jau paminėtų cirkuliacinių atmosferos gardelių regionai ties 30° ir 50° šiaurės/pietų platumomis yra sritys, kur didžiausi temperatūriniai skirtumai. Kuomet tie skirtumai tarp dviejų vietovių didėja, didėja ir vėjo stiprumas. Šiuose jau paminėtuose regionuose aukštesniuose atmosferos sluoksniuose vyrauja ir patys stipriausi vėjai.
 
== '''Sraujymių branduoliai ir jų įtaka''' ==
 
Sraujymių šerdys (angl. [http://ww2010.atmos.uiuc.edu/%28Gh%29/guides/mtr/cyc/upa/jetstrk.rxml Jet streaks]) – maksimalių vėjo greičių ruožai. Kai oras patenka į sraujymės šerdį, jo judėjimas tampa žymiai greitesnis. Kai šerdį palieka, sulėtėja. Tokie pagreitėjimai bei sulėtėjimai, kartu su sraujymės srauto užlinkimu ir dideliu vėjo poslinkiu, lemia oro tūrių susikaupimą kaikuriose srityse (konvergencija) ir sklidimą, tolimą vienas nuo kito (divergenciją). Tokios konvergencijos bei divergencijos zonos turi reikšmingą įtaką paviršiaus slėgiui, tuo pačiu ir audrų bei kritulių formavimuisi.
 
Palankiausios sraujymių sritys audrų ir kritulių formavimuisi yra šerdies priešakyje kairėje (išėjime, angl. Exit{{en|exit}})ir šerdies gale dešinėje (įėjime, angl. Entrance{{en|entrance}}), kur oro srautai diverguoja. Sraujymių šerdžių patekimas į žemesnio slėgio sritį gali lemti slėgio kritimą, ciklono gilinimąsi ir išplitimą. Tai vyksta tuomet, kai aukštesniuose atmosferos lygiuose oro srautai diverguoja stipriau už žemiau esančius konverguojančius srautus, virš žemo slėgio centro didesni oro tūriai yra pakeliami į viršų negu atiteka, taip sukeldami paviršiaus slėgio kritimą ir ciklono gilinimąsi.
 
Galingoje sraujymės šerdyje vėjo greitis gali siekti 120 mazgų ir daugiau (~ 77 m/s). Šiltuoju metų laiku sraujymės srauto šerdis yra arčiau 200 hPa lygio, o šaltuoju – arčiau 300 hPa. Taip yra todėl, kad atmosferos storis yra didesnis šiltuoju sezonu ir plonesnis šaltuoju.
 
== '''Sraujymių tipai''' ==
 
Dažniausiai įvardijamos tik poliarinės, subtropinės bei ekvatorinė sraujymės, bet iš viso išskiriama: poliarinės ir subtropinės (po vieną abiejuose pusrutuliuose), ekvatorinė, Afrikos rytinė bei Nakties poliarinė sraujymės.
[[Vaizdas:Jetstreamconfig.jpg|miniatiūra|dešinėje|Pagrindiniai atmosferos sraujymių tipai]]
 
=== ''Poliarinės sraujymės:'' ===
* susiformuoja ties 50° – 60° šiaurės/pietų platuma
* apie 35 000 pėdų (10 668 m) aukštyje
* skiria labai šaltą poliarinį orą nuo šilto subtropinio oro.
* Vėjo greitis sraujymėje kinta priklausomai nuo metų laiko. Kai Šiaurės pusrutulyje žiema, greitis gali siekti daugiau nei 300 mylių per valandą, bet pietvakarių Škotijoje yra užfiksuotas vėjo greitis, siekęs ir 400 mylių per valandą. <br />
 
=== ''Subtropinės sraujymės:'' ===
* Susiformuoja ties 30° šiaurės/pietų platumomis
* Apie 41 000 pėdų (12 497 m) aukštyje
* Kaip ir poliarinės sraujymės, lemia daugelį orų pokyčių, priklausomai nuo metų laiko.
 
=== ''Ekvatoriaus sraujymė:'' ===
* Formuojasi ties 7° – 10° šiaurės platumomis
* Apie 50 000 pėdų (15 240 m) aukštyje
* Susiformuoja, kai susidaro didžiausi temperatūros skirtumai labiausiai prie ekvatoriaus priartėjus vėsiausiam orui.
 
=== ''Afrikos rytinė sraujymė:'' ===
* Susiformuoja apie 12 000 – 15 000 pėdų (3658 – 4572 m) aukštyje
* Kartais aptinkama vasarą liepos ir rugpjūčio mėnesiais
* Išsidėsto beveik tiksliai po ekvatorine sraujyme.
 
=== ''Nakties poliarinė sraujymė:'' ===
* Susiformuoja tik Šiaurės pusrutulyje ties 60° platuma
* Aktyvi tik šaltuoju periodu
* Apie 80 000 pėdų (24 384 m) aukštyje.
<br />
<br />
 
== '''Sutekėjimo (angl. Confluence{{en|confluence}}) teorija''' ==
 
Vienas iš jau daugiau nei pusšimtį metų didelio susidomėjimo bei tyrinėjimų susilaukusių globalios atmosferos cirkuliacijos reiškinių yra ypatingai greitų ir siaurų oro tėkmių, esančių beveik iškart po tropopauze, atradimas. Rosbis (Carl-Gustaf Rossby) ir jo kolegos iš Čikagos universiteto jas pavadino „jet streams“ – atmosferos sraujymėmis. Praktinės sraujymių panaudojimo galimybės buvo išbandytos jau per pirmąjį pasaulinį karą bombarduojant Japoniją (Namias ir kt., 1949). Po to daugybė analizių buvo atlikta tyrinėjant sraujymių formavimąsi, o kiekviena atmosferos sraujymių susiformavimo teorija turėjo paaiškinti šiuos pastebimus ir žinomus su sraujyme susijusius neįprastus reiškinius (Namias ir kt., 1949):
Daugelis sinoptinių sraujymių analizių parodė vieną iš neįprastų reiškinių (stratosferoje aukštesnių temperatūrų sritis yra sraujymės šiaurinėje dalyje, žemesnių temperatūrų – pietinėje), kurį galima paaiškinti žemyneigiais oro judesiais šiaurinėje, aukštyneigiais pietinėje sraujymės dalyje apatinėje stratosferoje. Taip pat nustatyta, kad 500 hPa standartiniame izobariniame lygyje frontinis paviršius randasi tiesiai po sraujyme (Namias ir kt., 1949).
 
== '''Sraujymių svarba''' ==
 
Atmosferos sraujymės labai svarbios oro linijų pramonei. Jų panaudojimas prasidėjo 1952 metais skrydžiu iš Tokijo (Japonija) į Honolulu (Havajai). Skrydis sraujymėje 25 000 pėdų (7 600 m) aukštyje sutrumpėjo nuo 18 val. iki 11,5 valandos, taip pat sumažėjo ir sunaudotų degalų kiekis. Po šio sėkmingo skrydžio oro linijų kompanijos sraujymėmis naudojasi nuolat.
 
== Šaltiniai ==
 
 
# Briney A. ''The Jet Stream. The Discover and Impact of the Jet Stream.'' http://geography.about.com/od/climate/a/jetstream.htm
#
# Feierabend K. (2003) ''The Jet Stream and Weather.'' http://www.weatheranswer.com/.../Jet _Stream_by_Krista_Feierabend%20.htm
#
# ''Global Circulations.'' http://www.srh.noaa.gov/jetstream//global/circ.htm
#
# Haby J. ''Jet Stream Analysis''. http://www.arizonaenergy.org/AirEnergy/JET%20STREAM%20ANALYSIS.htm
# Jet Streak. ''Wind speed maxima within the jet stream.'' http://ww2010.atmos.uiuc.edu/%28Gh%29/guides/mtr/cyc/upa/jetstrk.rxml
#
# Jet Streak. ''Wind speed maxima within the jet stream.'' http://ww2010.atmos.uiuc.edu/%28Gh%29/guides/mtr/cyc/upa/jetstrk.rxml
#
# ''Jet Streams Explained''. http://www.k3jae.com/wxjetstreams.php
#
# Namias J., Clapp P. F. (1949) ''Confluence theory of the high tropospheric jet stream''. http://www. journals.ametsoc.org/doi/abs/pdf
#
# Palmer Ch. (2001) ''More about jet streams and jet streaks''. http://www.usatoday.com/weather/tg/wjstream/wjstrea1.htm
#
# Reyes J. ''The Influential Jet Stream.'' http://www.cubanology.com/Article/Influential_Jet_Stream
#
# ''The Jet Stream.'' http://www.srh.noaa.gov/jetstream//global/jet.htm
#
# Whitney L.F., Timchalk A., Gray T. I. (1966) ''On locating jet streams from Tiros photographs.'' http://www. docs.lib.noaa.gov/rescue/mwr/094/mwr-094-03-0127.pdf
#
# Williams J. ''Jet stream roars along high above earth.'' http://www.usatoday.com/weather/tg/wjstream/wjstream.htm
#
# Woollings T., Hannachi A., Hoskins B. (2009) ''Variability of the North Atlantic eddy – driven jet stream.'' DOI: 10.1002/qj.000