Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
H-JAM (aptarimas | indėlis)
LPKTS (aptarimas | indėlis)
Pakeitėme temas Istorija, Veikla, Politinė veikla, Vadovai, nes buvusi informacija visiškai neatitiko tiesos.
Eilutė 1:
'''Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga''', '''LPKTS''' – [[Lietuvosasociacija, partijos|Lietuvosvienijanti politinėbuvusius partija]]tremtinius, [[1990]]–[[2004]]politinius m.kalinius veikusiir visuomeninėsLaisvės politinėskovų organizacijos teisėmisdalyvius, 2004 m. [[vasario 7]] d. susijungusi su [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionysįkurta demokratai|Tėvynės1988 sąjunga]]metais.
 
== Istorija ==
<span lang="LT">1988 metais pakilusi tautinio Atgimimo banga sužadino viltis kovoti dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai pirmieji suskato jungtis į organizaciją. Susibūrė „Tremtinio“ klubas, kurio steigiamasis suvažiavimas įvyko 1988 metų rugpjūčio 26 dieną Kaune, o tų pačių metų spalio 29 dieną buvo sušauktas pirmasis tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimas. Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradėjo steigtis „Tremtinio“ klubo skyriai.</span>
Įkurta [[1988]] m. [[liepos 30]] d., sukvietus pirmąjį buvusių tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimą, iš pradžių pavadinta '''Tremtinio klubu'''. Vėliau ši visuomeninė organizacija tapo visuomenine politine ''Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga''.
1990 metais organizaciją nuspręsta pasivadinti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Iki 1990 metų kovo 11 dienos į LPKTS buvo susibūrę apie 76 tūkstančiai žmonių, organizacija turėjo 58 skyrius visoje Lietuvoje.
1994 metais LPKTS tapo politine organizacija, dalyvavo rinkimuose į Seimą, miestų ir rajonų savivaldybių tarybas.
Nuo 2004 metų LPKTS – visuomeninė organizacija, skaičiuojanti apie 40 tūkstančių narių, veikia 53 filialai. Kone kiekvienas filialas turi chorą ar ansamblį, daugelis įrengę tremties ir rezistencijos muziejų ar ekspoziciją.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga turi paramos gavėjo statusą. Savo veikloje vadovaujasi įstatais ir programa. Aukščiausia valdymo institucija yra atstovų suvažiavimas. Jis dvejiems metams renka pirmininką ir valdybą. Pirmininkas ir valdyba vadovauja sąjungai tarp suvažiavimų. Taryba turi tik patariamąją teisę. Pirmasis LPKTS vadovas buvo Balys Gajauskas, po jo ilgus metus sąjungai vadovavo Povilas Jakučionis ir Antanas Lukša. 2014 metais pirmininku išrinktas Gvidas Rutkauskas.
 
== Veikla ==
 
<span lang="LT">LPKTS puoselėja tautinę savimonę ir tautinę kultūrą, rūpinasi jaunosios kartos pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymu, rezistencijos ir tremties atminimo įamžinimu, sovietinės okupacijos ir komunistinio lietuvių tautos genocido padarinių likvidavimu ir istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijai atkūrimu, palaiko šalies politines ir ekonomines reformas, gynybinės galios stiprinimą.</span>
Sąjunga buvo sutelkusi istorikų grupę, kuri rinko ir publikavo rezistencinę medžiagą, leido žurnalą „Laisvės kovų archyvas“, savaitraštį „Tremtinys“, tremtinių ir partizanų atsiminimų knygas, organizavo paramą sergantiems ir nelaimės ištiktiems buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams.
Įgyvendindama savo idėjas LPKTS teikia pirmenybę leidybinei, atminimo įamžinimo bei kultūrinei veiklai.
Nuo 1988 m. spalio 28 d. leidžiamas savaitraštis „Tremtinys“. 1991 m. pradėtas leisti istorijos žurnalas „Laisvės kovų archyvas“.  Kasmet organizuojami <span lang="LT">tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydžiai „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, žygiai „Partizanų takais“, konferencijos, seminarai, minėjimai visoje Lietuvoje, o kas dveji metai – politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventės „Leiskit į Tėvynę“, vis kitame Lietuvos regione.</span>
 
Genocido, rezistencijos ir tremties muziejai įkurti [[Kaunas|Kaune]], [[Marijampolė]]je, [[Alytus|Alytuje]], [[Panevėžys|Panevėžyje]], Tauragėje, Druskininkuose. Remiantis Kultūros ir švietimo ministerijos bei Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos muziejaus steigimo sutartimi [[1992]] m. [[spalio 15]] d. įsteigtas [[Lietuvos genocido aukų muziejus]] [[Vilnius|Vilniuje]]. Sąjungos lėšomis ir pastangomis Lietuvoje pastatyta šimtai paminklų ir keletas memorialų žuvusiems Lietuvos partizanams ir okupantų nukankintiems Laisvės kovotojams atminti.
 
== Politinė veikla ==
 
Politinėje veikloje politiniai kaliniai ir tremtiniai dalyvavo nuo pirmųjų [[1990]] m. rinkimų į [[LTSR]] Aukščiausiąją tarybą ir savivaldybes. Savivaldybių tarybų nariais atskitais sąrašais arba koalicijose (dažniausiai su Tėvynės sąjunga) buvo išrinkta per 900 sąjungos narių arba jos kandidatų. [[2002]] m. ataskaitoje sąjunga nurodė turinti 15,4 tūkst. narių.
 
Politinių kalinių ir tremtinių frakcija yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) struktūrinis padalinys, vienijantis ir atstovaujantis TS-LDK narius – buvusius pasipriešinimo okupacijoms dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius bei kitus TS-LDK narius, puoselėjančius tautines ir krikščioniškąsias vertybes.
 
Pirmuoju Frakcijos pirmininku išrinktas dr. Povilas Jakučionis.
2007 m. spalio 27 d. Frakcijos konferencijoje pirmininke išrinkta V.V.Margevičienė.
 
== Vadovai ==
Dr. [[Povilas Jakučionis]]
LPKTS pirmininku buvo [[Povilas Jakučionis]]. Atkurtos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininku buvo [[Antanas Lukša]], nuo [[2010]] m. [[gegužės 15]] - [[Povilas Jakučionis]].
 
[[Antanas Lukša]]
== Susijungimas ==
[[2004]] m. [[vasario 7]] d. bendrame suvažiavime pariteto pagrindais susijungė su [[Tėvynės sąjunga]]. Jungtinėje partijoje įkurta Politinių kalinių ir tremtinių frakcija, galinti turėti juridinio asmens arba juridinio asmens filialo statusą. Pagal abiejų partijų sutartį pasibaigiantys juridiniai asmenys:
* 1. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, įmonės kodas 9072207, buveinės adresas – Laisvės alėja 39, Kaunas;
* 2. Tėvynės Sąjunga, įmonės kodas 9159721, buveinės adresas – Gedimino pr. 15, Vilnius;
* 3. Naujas juridinis asmuo, kuriam pereina visos reorganizuojamų asmenų teisės ir pareigos: Tėvynės Sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai), kurios buveinės adresas – Gedimino pr. 15, Vilnius.
 
Dr. [[Gvidas Rutkauskas]]
Dalį nepolitinės buvusios LPKTS veiklos perėmė [[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija]].
 
== [[Nuorodos]] ==
* [http://www.lpkts.lt Oficiali svetainė]