Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

53 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
}}
 
'''Vincas Grybas''' ([[1890]]  m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai (Šakiai)|Peleniuose]], [[Lukšių valsčius]]  – [[1941]]  m. [[liepos 3]] d. nužudytas [[Rotuliai|Rotuliuose]] prie [[Jurbarkas|Jurbarko]])  – Lietuvos skulptorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių [[XX a.]] pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
 
== Biografija ==
[[1896]]–[[1898]]  m. mokėsi [[Lukšių Vinco Grybo gimnazija|Lukšių pradžios mokykloje]]. [[1904]]–[[1910]]  m. mokėsi privačioje [[Varšuva|Varšuvos]] dailės mokykloje, 1910–[[1914]]  m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasauliniam karui]], 1914–[[1917]]  m. buvo mobilizuotas į [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenę]], įsitraukė į revoliucinį judėjimą.
 
[[1918]]  m. grįžo į Lietuvą, gyveno [[Misiūnai (Šakiai)|Misiūnų]] kaime netoli [[Ilguva|Ilguvos]]. [[1919]]  m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. [[1920]]  m. [[kovo 1]] d.  – [[1921]]  m. [[liepos 15]] d. [[Šakių apskritis|Šakių apskrities]] valdybos pirmininkas. [[1922]]–[[1923]]  m. vadovavo [[Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga|Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos]] valdybos Importo-eksporto skyriui.
 
1923–[[1925]]  m. studijavo [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] pas [[Kajetonas Sklėrius|Kajetoną Sklėrių]]. 1925–[[1928]]  m. studijavo skulptūrą ir keramiką [[Paryžius|Paryžiuje]]: Didžiosios lūšnos akademijoje (''Académie de la Grande Cbaumière'') pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (''École nationale supérieure de ceramique'') ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (''Conservatoire national des arts et métiers'').
 
Nuo 1925  m. dalyvavo parodose. [[1927]]–1928  m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]].
 
1928  m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno [[Meškeliūnai|Meškeliūnų]] kaime, [[Paežerėliai (Šakiai)|Paežerėliuose]]. Nuo [[1929]]  m. gyveno Jurbarke. Buvusioje Vasilčikovo dvaro kontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio. <ref>Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - – Vilnius: Mintis, 1984. - – 79-80 psl.</ref>
 
Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]]  m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje). <ref>{{TLE|1|- 657|Giedrė Jankevičūtė}}</ref>
 
Sušaudė [[baltaraiščiai]] 1941  m. [[liepos 3]] d. kartu su 300 Jurbarko žydų. Žudynių organizatoriai - – Jurbarko policijos vadas Mykolas Levickas ir gestapininkas Jukšaitis. <ref>Adomaitienė, M. Vincą Grybą prisimenant // Dievai jų nepasigailėjo (sud. Jonas Digrys).  – Vilnius: Politika, 2008.  – 34 psl.  – ISBN 978-9955-759-13-3</ref>
 
[[Vaizdas:Kudirkos paminklas.jpg|thumb|150px|Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje]]
 
== Kūryba ==
Nuo 1925  m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.
 
Žymiausi kūriniai:
* 1925  m. tvora su [[pelėdiniai paukščiai|pelėdomis]] ir vazomis, Kauno meno mokykla
* 1928–[[1930]]  m. [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] skulptūra, [[Papilė]]
* 1930  m. Simono Daukanto, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] portretai
* [[1931]]  m. [[Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai|Vytauto Didžiojo paminklas]], Kaune (neišliko, atkurtas [[1991]]  m. prie [[Kauno miesto savivaldybė]]s pastato) ir Jurbarke.
* [[1934]]  m. paminklas Vytautui Didžiajam Vytauto kapelos ekspozicijoje [[Karo muziejus|Karo muziejuje]], Kaunas <ref>http://www.muziejai.lt/kaunas/karo_ekspozicijos.htm Vytauto kapelos ekspozicija Karo muziejuje</ref>
* 1934  m. paminklas [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]], [[Kudirkos Naumiestis]]
* 1934  m. „Žemaičio“ skulptūra, [[Raseiniai]]
* 1934  m. [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] paminklinė lenta, [[Dotnuva]]
* 1940  m. [[Karl Marx|Karlo Markso]] portetas
* Sukūrė biustų, antkapinių paminklų ([[Juozas Vokietaitis|Juozo Vokietaičio]], 1934  m.), paminklų projektų (Kęstutis ir Birutė, [[1937]]  m.), medalių, bareljefų, medaljonų
 
== Atminimo įamžinimas ==
[[1947]]  m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. [[1960]]  m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės [[Lidija Meškaitytė|Lidijos Meškaitytės]] akvarelių paroda.
 
[[1960]]  m. [[Lukšių Vinco Grybo gimnazija|Lukšių vidurinei mokyklai]] suteiktas Vinco Grybo vardas.
 
== Šaltiniai ==
 
== Literatūra ==
* Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama (sud. Nijolė Tumėnienė).  – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004.  – 191 p.: iliustr.  – ISBN 9986-669-35-9
 
== Nuorodos ==
* [http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/MUZIEJAI/grybo.lt.htm V. Grybo memorialinis muziejus]
* [http://www.muziejai.lt/prev_vers/Jurbarkas/grybo_virtuali_paroda.htm Virtuali paroda]
* [http://www.jurbarkiskis.lt/index.php/kultura/6822-talentingo-skulptoriaus-vgrybo-krybos-pdsakus-sergsti-jo-ank Skulptoriaus V.Grybo anūkė: „Kaune stovinčio Vytauto Didžiojo veide  – trys jurbarkiečiai“]
 
{{DEFAULTSORT:Grybas, Vincas}}
27 954

pakeitimai