Šventykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 86.100.253.177 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Zykasaa keitimas)
Eilutė 12:
Svarbiausia šventenybė buvo [[ugnis]], kurią vadindavo amžinąja ugnimi. [[Aukuras|Aukure]] ugnis buvo kūrenama [[ąžuolas|ąžuolinėmis]] malkomis, kad neužgestų, ją saugojo žyniai. Joje buvo aukojamos aukos dievams. Daugelis vietovių, kur degė amžinoji ugnis, gavo pavadinimus nuo žodžio „rusenti“: [[Rusnė]], [[Raseiniai]], [[Rasai]] ir kt.
 
Dažnai kulto pastatų liekanų iš prigimtinio tikėjimo laikų randama ant [[piliakalnis|piliakalnių]]. Iš likusių pusračiu išdėstytų akmenų, duobelių, kur kažkada stovėjo statmeni stulpai, galima spręsti apie ovalo formos pastatus. Apie 0,5 m pločio duobutė, kurioje buvo degėsių, apdegusių akmenų, primena židinį arba aukurą.
 
Žemaičių maldos vietos vadintos žynyčiomis. [[Janas Dlugošas|J. Dlugošo]] duomenimis jų buvo keturios: [[Palanga|Palangoje]] ant Birutės kalno, prie [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Dubysa|Dubysos]] santakos, prie [[Nevėžis|Nevėžio]] ir ant [[Šatrijos kalnas|Šatrijos kalno]]. Žynyčios stovėjo ant kalnų ir piliakalnių. Jose stovėjo dievų [[stabas|stabai]], o ąžuolo malkomis kūrenama [[amžinoji ugnis]], kurią saugojo [[žynys|žyniai]], kad ši neužgestų, nes kitaip saugotojas turėjęs mirti.