Švedijos ginkluotosios pajėgos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 17:
|vyriausiojo-kariuomenes-vado_titulas=
|ministras= [[Sten Tolgfors]]
|ministro_titulas= gynybosGynybos ministras
|kariuomenes_vadas= generolas [[Sverker Göranso]]
|kariuomenes_vado_titulas= vyriausiasisVyriausiasis vadas
 
<!-- Sudėtis -->
|amzius= 16-7016–70 m.
|sauktiniu_amzius= šauktinių nėra
|duomenu_laikas=
|amziaus_intervalas= 18-4718–47 m.
|mobilizaciniai_resursai= 2 065 782
|mobilizaciniai_resursai_mot= 1 995 451
Eilutė 51:
|laipsniai=
|}}
'''Švedijos ginkluotosios pajėgos''' ({{sv|Försvarsmakten}} - – Švedijos vyriausybinė institucija ({{sv|Myndighet}}), atsakinga už karalystės karines pajėgas. Pirminė ginkluotųjų pajėgų užduotis - – apmokyti, organizuoti ir dislokuoti karines pajėgas šalies viduje bei užsienyje, išlaikyti ilgalaikį galėjimą apginti šalį karo atveju. Ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas ({{sv|Överbefälhavaren}}) būna pilnas [[generolas]] ar [[admirolas]], tai aukščiausią laipsnį turintis [[Švedija|Švedijos]] ginkluotųjų pajėgų aktyvios tarnybos [[karininkas]]. Vyriausiasis vadas pavaldus gynybos ministrui.
 
Švedijos ginkluotosios pajėgos turi 3 šakas, kurios nuo 1994  m. yra vieningų ginkluotųjų pajėgų dalys:
* [[Švedijos armija|Armija]] ({{sv|Armén}}),
* [[Švedijos oro pajėgos|Oro pajėgos]] ({{sv|Flygvapnet}})
* [[Švedijos karinis laivynas|Karinis laivynas]] ({{sv|Marinen}}).
 
Švedijos ginkluotosios pajėgos daugiau kaip šimtą metų buvo paremtos [[karo prievolė|karo prievole]], [[teritorinė gynyba|teritorine gynyba]] ir neprisijungimo politika. Iki [[šaltasis karas|Šaltojo karo]] pabaigos beveik visi vyrai, pasiekę šaukimo amžių, atlikdavo karo prievolę. 2010  m. vasarą nustota taikos metais imti [[šauktinis|šauktinius]] į kariuomenę. Kariuomenę imta komplektuoti vien pagal kontraktą tarnaujančiais kariškiais. Numatyta, kad perėjimas prie naujosios sistemos buvs visiškai baigtas 2018  m.
 
Švedijos ginkluotųjų pajėgų daliniai dabar veikia Afganistane ir Kosove. Švedijos kariniai stebėtojai veikia įvairiose pasaulio šalyse. Kas trejus metus Švedija dalyvauja ES Kovinėje grupėje.
 
== Doktrina ==
Švedijos ginkluotosios pajėgos turi keturias užduotis<ref>[http://www.mil.se/sv/Forsvarsmakten/Lattlast-information-om-Forsvarsmakten/Forsvarets-fyra-huvuduppgifter/ Försvarets fyra huvuduppgifter] (In Swedish)</ref>:<br />
# Palaikyti Švedijos teritorinį vientisumą.
# Ginti šalį, jei ją atakuoja užsienio pajėgos.
# Padėti šalies gyventojams stichinių nelaimių (pvz., potvynių) atveju.
# Teikti pajėgas tarptautinėms taikos palaikymo operacijoms.
 
Švedija siekia likti neutrali valstybė, jei artintųsi karas.<ref>"Sverige är militärt alliansfritt. Denna säkerhetspolitiska linje, med möjlighet till neutralitet vid konflikter i vårt närområde, har tjänat oss väl. " [http://www.regeringen.se/sb/d/10660 Sveriges säkerhetspolitik] (In Swedish)</ref> Tačiau Švedija bendradarbiauja su užsienio valstybėmis:
* Kaip Europos Sąjungos narys Švedija dalyvauja ES Kovinėje grupėje kaip vadovaujančioji nacija.<ref>[http://www.forsvarsmakten.se/en/Organisation/Nordic-Battlegroup Nordic Battlegroup]</ref>
* Glaudžiai bendradarbiauja (pvz., dalyvauja bendruose manevruose) su NATO kaip „Partnerystė dėl taikos“ programos ir Euroatlantinės partnerystės tarybos narys.<ref>[http://www.regeringen.se/sb/d/2561/a/13848 Sverige och NATO] (In Swedish)</ref>
* 2008  m. buvo pradėta [[Šiaurės šalys|Šiaurės šalių]] partnerystė, kurioje numatyta ir vieningų veiksmų galimybė.<ref>{{cite web|url=http://www.mil.se/en/About-the-Armed-Forces/Nordic-defence-cooperation/ |title=Nordic defence cooperation - Försvarsmakten |publisher=Mil.se |date=2009-03-06 |accessdate=2009-08-05}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.mil.se/en/About-the-Armed-Forces/Nordic-defence-cooperation/Background-to-cooperation/ |title=Background to cooperation - Försvarsmakten |publisher=Mil.se |date=2009-03-06 |accessdate=2009-08-05}}</ref> Kaip išplėstinio karinio bendradarbiavimo rezultatas buvo iškeltas pasiūlymas, kad Švedija neliks pasyvi, jeigu kuri Šiaurės šalis ar ES narė bus užpulta.<ref>[http://www.regeringen.se/sb/d/11431/a/122883 Ett användbart försvar], last paragraph (In Swedish)</ref>
 
Nesenai priimti politiniai sprendimai pabrėžė valią dalyvauti tarptautinėse operacijose, su tuo siejant kariškių apmokymo ir karinės įrangos bei ginkluotės įsigijimo poreikį.<ref>[http://www.regeringen.se/sb/d/526/a/3217 Försvarsreformen] (In Swedish)</ref><ref>{{cite web|url=http://www.mil.se/en/About-the-Armed-Forces/Our-task/ |title=Our task - Försvarsmakten |publisher=Mil.se |date=2007-09-25 |accessdate=2009-08-05}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.mil.se/en/About-the-Armed-Forces/The-Swedish-military-service-system/ |title=The Swedish military service system - Försvarsmakten |publisher=Mil.se |date=2007-09-28 |accessdate=2009-08-05}}</ref>
 
Po 2008  m. [[Pietų Osetijos karas (2008)|Pietų Osetijos karo]] vėl imta pabrėžti teritorinės gynybos svarbą. Iki tol daugelis karinių dalinių negalėjo būti mobilizuoti anksčiau kaip per metus, jei to prireiktų. 2009  m. gynybos ministras pareiškė, kad ateityje visos gunkluotosios pajėgos turėtų būti mobilizuojamos per vieną savaitę.<ref>[http://www.regeringen.se/sb/d/11431/a/122883 Ett användbart försvar]</ref>
 
== Nuorodos ==