Atmosfera: Skirtumas tarp puslapio versijų

5 671 pridėtas baitas ,  prieš 5 metus
S
Atmestas 88.119.251.152 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas)
S (Atmestas 88.119.251.152 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas))
[[Vaizdas:Venus-real_color.jpg|250px|thumb|[[Venera (planeta)|Venerą]] gaubia itin tanki atmosfera]]
Sveikas Šatai. :D
'''Atmosfera''' (iš {{gr|ατμός, atmos}} '[[garai]]' + {{gr|σφαίρα, sphaira}} '[[sfera]]') – [[dujos|dujų]] sluoksnis, supantis pakankamos [[masė]]s kosminį kūną. Atmosfera lengviau išlieka, kai kūno [[gravitacija|gravitacinis laukas]] stipresnis, o [[temperatūra]] žemesnė.
Ė gr dusk lietulio
 
Čio by ma :D
Kai kurios [[planeta|planetos]] yra sudarytos daugiausia iš dujų ([[planetos milžinės]]), tačiau tik išorinis dujų sluoksnis laikomas atmosfera. Žvaigždinė atmosfera – išorinė [[žvaigždė]]s dalis, į kurią įprastai įeina dalis [[fotosfera|fotosferos]].
By ma čio
 
Ma by čio
== Slėgis ==
Aik tu kalėėėdos :D
Atmosferos [[slėgis]] – tai dujų paviršiui statmena jėga, veikianti ploto vienetą. Slėgį lemia planetos [[Gravitacija|gravitacinė jėga]] bei dujų stulpo masė virš tam tikro ploto. Kylant slėgis mažėja, nes mažėja aukščiau esančių dujų masė.
 
Vidutinis Žemės atmosferos slėgis [[jūros lygis|jūros lygyje]] – 101,325 [[Pa]].
 
== Sudėtis ==
[[Vaizdas:Top_of_Atmosphere.jpg|250px|thumb|Žemės atmosferos dujos [[mėlyna|mėlynos]] spalvos spindulius išsklaido labiausiai, todėl žiūrint iš kosmoso Žemę juosia mėlynas ratilas]]
Pradinė atmosferos sudėtis susijusi su temperatūra ir chemine sudėtimi planetos formavimosi zonoje [[saulės sistemos susidarymas|Saulės sistemos susidarymo]] metu. Tačiau pradinė sudėtis bėgant laikui kinta.
 
[[Marsas (planeta)|Marso]] ir [[Venera (planeta)|Veneros]] atmosferose vyrauja [[anglies dioksidas]], randama [[azotas|azoto]], [[argonas|argono]], [[deguonis|deguonies]] ir šiek tiek kitų dujų. Pirmykštėje Žemės atmosferoje taip pat buvo daug anglies dioksido ir mažai deguonies. Dabartinė [[Žemė]]s atmosferos sudėtis – biocheminių procesų rezultatas. Vystantis gyvybei ir augant bendrai organizmų biomasei, anglies dioksidas buvo sunaudotas [[fotosintezė|fotosintetinant]] organinius junginius, o į atmosferą išmestas deguonis kaip šalutinis produktas.
Žemės atmosferą sudaro (pagal tūrį) 78,08 % azoto, 20,95 % deguonies, įvairus kiekis vandens garų (vidutiniškai 0,247 %), 0,93 % argono, 0,038 % anglies dioksido, [[helis|helio]] ir kitų [[inertinės dujos|inertinių dujų]], [[vandenilis|vandenilio]], lakių teršalų pėdsakai.
 
Šaltos ir didelės gravitacijos planetos ([[Jupiteris (planeta)|Jupiteris]], [[Saturnas]], [[Uranas (planeta)|Uranas]] ir [[Neptūnas (planeta)|Neptūnas]]) gali išlaikyti atmosferas iš mažos molekulinės masės dujų – helio, vandenilio.
 
Saturno palydovas [[Titanas (palydovas)|Titanas]] ir Neptūno palydovas [[Tritonas (palydovas)|Tritonas]] turi daugiausia iš azoto sudarytas atmosferas. Panaši ir [[Plutonas (nykštukinė planeta)|Plutono]] atmosfera, tik ji sušąla Plutonui nutolus nuo Saulės.
 
Kiti Saulės sistemos objektai dėl mažos masės ar aukštos temperatūros turi itin plonas, nepusiausvyras atmosferas. Tai [[Mėnulis]] ([[Natris|natrio]] garai), [[Merkurijus (planeta)|Merkurijus]] (natrio garai), [[Europa (palydovas)]] (deguonis), [[Ijo (palydovas)|Ijo]] (siera), [[Enceladas (palydovas)|Enceladas]] (vandens garai).
 
== Svarba ==
Geologiniu požiūriu, atmosfera formuoja planetos [[reljefas|reljefą]] – [[vėjas|vėjai]] perneša dulkes, eroduoja paviršių, supusto sąnašas. Reljefą formuoja ir [[šerkšnas]] bei [[krituliai]], priklausantys nuo atmosferos sudėties. Atmosfera lemia planetos klimatą. Atmosferos sudėtis yra svarbus faktorius, lemiantis galimybę susiformuoti [[gyvybė|gyvybei]].
 
Atmosfera saugo Žemės paviršių nuo [[Meteoras|meteorų]] – didžioji jų dalis sudega dėl oro trinties, paviršių paprastai pasiekia tik labai menkos dalelės (gramai, gerokai rečiau – kilogramai ar tonos meteoritinės medžiagos). Atmosfera apsaugo Žemės paviršių nuo pražūtingų gyvybei [[Ultravioletiniai spinduliai|ultravioletinių]] ir [[Rentgeno spinduliai|rentgeno]] spindulių. Dėl atmosferos poveikio vyksta vandens apytaka ([[hidrologinis ciklas]]). Atmosfera švelnina dienos ir nakties temperatūros skirtumą.
 
== Atmosferos sandara ==
Atmosferą sudaro penki pagrindiniai sluoksniai.
* [[Troposfera]] – apatinis tankiausias sluoksnis, sudarantis 90 % visos atmosferos masės. Jos storis virš [[Pusiaujas|pusiaujo]] siekia 16–18 km, o virš [[Ašigalis|ašigalių]] – tik 8–10 km.
 
Troposferoje: susitelkę beveik visi atmosferos vandens garai, formuojasi [[debesys]] ir [[krituliai]]; vyksta vertikalusis ir horizontalusis oro judėjimas; didėjant aukščiui, temperatūra kinta; didėjant aukščiui, [[atmosferos slėgis]] ir deguonies kiekis mažėja.
* [[Stratosfera]] – ganėtinai tankus sluoksnis, esantis nuo 10–16 iki 45–55 km aukščio. Oras čia labai sausas, temperatūra aukštėjant kyla (kitaip nei troposferoje). Stratosferoje yra [[ozono sluoksnis]].
* [[Mezosfera]] – vidurinis atmosferos sluoksnis, besitęsiantis iki 80 km aukščio. Oro tankumas čia 200 kartų mažesnis negu prie [[Žemė]]s paviršiaus.
* [[Termosfera]] – viršutinis labai išretėjęs atmosferos sluoksnis, esantis nuo 80 iki 800 km aukščio. Ją sudaro jonizuoti deguonies ir azoto oksido atomai (dėl to dar vadinama jonosfera). Dujų temperatūra termosferoje išauga iki 1500–2000 °C. Čia atsiranda [[poliarinė pašvaistė]] ir vyksta staigūs magnetinio lauko svyravimai.
* [[Egzosfera]] – sluoksnis, laipsniškai pereinantis į [[Tarpplanetinė erdvė|tarpplanetinę erdvę]]. Čia dideliu greičiu judančios dujų dalelės gali įveikti Žemės gravitacinį lauką ir patekti į [[Kosmosas|kosmosą]].
 
== Taip pat skaitykite ==
* [[Žemės atmosfera]]
* [[Veneros atmosfera]]
 
[[Kategorija:Atmosfera| ]]