Evoliucija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „Lietulio sw“ |
S Atmestas 88.119.251.152 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) |
||
Eilutė 1:
: ''Šis staipsnis apie gyvybės raidos teoriją. Apie filmą žr. – [[Evoliucija (filmas)]].''
[[Vaizdas:Huxley - Mans Place in Nature(LT).png|thumb|300px|Hominidų morfologiniai panašumai]]
'''Evoliucija''' (iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''evolutio'' – „išvyniojimas“, „išsirutuliojimas“, kuris kilęs iš žodžio ''evolvo'' – „išvynioju risdamas“, lietuvių kalboje – „raida“) mokslų apie [[Gyvybė|gyvybę]] kontekste yra gyvų organizmų bruožų pokyčiai per kartas, apimant ir naujų rūšių atsiradimą. Susiformavus moderniajai [[genetika]]i (1940-ieji), evoliucija buvo apibrėžta konkrečiau – alelių dažnių pasikeitimas populiacijoje nuo vienos kartos į kitą.<ref name="understandingevolution">{{cite web | url = http://evolution.berkeley.edu/evolibrary/article/0_0_0/evo_14 | title = Mechanisms: the processes of evolution | accessdate = 2006-07-14 | work = Understanding Evolution | publisher = [[University of California, Berkeley]]}}</ref>
Visi šiuolaikiniai [[Organizmas|organizmai]] yra siejami [[Bendra kilmė|bendros kilmės]], o jų įvairovė atsirado dėl milijardus metų trunkančios evoliucijos.
Šiuolaikinė evoliucijos samprata pradėjo formuotis 1858 m. [[Charles Darwin|Čarlzui Darvinui]] ir [[Alfred Russel Wallace]] paskelbus straipsnį apie [[Natūrali atranka|natūraliąją atranką]] ir 1859 m. išleidus šią teoriją išpopuliarinusią Č. Darvino knygą ''[[The Origin of Species]]''. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Darvino natūraliosios atrankos teorija buvo sujungta su [[Gregor Mendel|Mendelio]] paveldimumu į [[Modernioji evoliucijos sintezė|moderniąją evoliucijos sintezę]], taip pat žinomą kaip [[neodarvinizmas]].
Moderni evoliucijos sintezė plačiai pripažįstama mokslinės bendruomenės ir pakeitė ankstesnes rūšių kilmės teorijas, pvz., lamarkizmą. Ją paremiantys įrodymai randami [[Anatomija|anatomijoje]], [[Morfologija (biologija)|morfologijoje]], [[Homologija|homologijoje]], vystymosi [[Fiziologija|fiziologijoje]], [[Paleontologija|paleontologijoje]], [[Etologija|elgesio biologijoje]], [[Parazitologija|parazitologijoje]], [[Citologija|citologijoje]] ir [[Biochemija|biochemijoje]].
== Istorija ==
Viena iš pirmų biologinės evoliucijos teorijų buvo pasiūlyta Jean-Baptiste Lamarck’o [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje. [[Lamarkas]], [[XIX amžius|XIX a. pr.]] sudarė pirmąjį filogenetinį gyvybės medį. Pagal Lamarką, pagrindinis evoliucinių kitimų mechanizmas – tai organizmų vidinis siekis tobulėti ir organų lavinimas ar nelavinimas. Gavę didesnius krūvius organai stiprėja ir vystosi, mažiau apkrauti – ilgainiui nunyksta. Pagrindinė šios teorijos klaida buvo teiginys, kad individai savo gyvenimo metu įgautas savybes gali perduoti palikuonims.
1859 m. išleidus [[Čarlzas Darvinas|Charles Darwin]] veikalą „Rūšių kilmė“ evoliucijos teorija, besiremianti natūraliaja atranka, įgavo tvirtą vietą [[Biologija|biologijos]] moksle. Pagal Č. Darviną pagrindinis evoliucijos variklis – natūrali atranka.
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje mokslininkai Darvino natūraliąją atranką sujungė su Gregor Mendel pasiūlyta [[Paveldimumas|paveldimumo]] teorija ir sukūrė moderniąją evoliucijos teoriją. [[Modernioji evoliucijos sintezė]] biologijos moksle pilnai pakeitė ankstesnes rūšių atsiradimo teorijas, įskaitant [[Kreacionizmas|kreacionizmą]] ir [[Lamarkizmas|lamarkizmą]].
Kimura, [[Neutralioji evoliucija|neutraliosios evoliucijos]] autorius, teigia, kad svarbiausias veiksnys yra atsitiktiniai įvykiai populiacijose.
== Organizmų kilmė ==
Jei grupė organizmų turi bendrą protėvį, sakoma, kad jie yra bendros kilmės. Biologijoje visuotinės bendrosios kilmės teorija teigia, kad visi Žemės organizmai yra kilę iš bendro protėvio arba genų šaltinio (''gene pool'').
Bendros kilmės įrodymai yra bendros visų gyvųjų organizmų savybės (bruožai). Darvino laikais, bendrų savybių (bruožų) įrodymas buvo tik akivaizdžiai matomi morfologiniai panašumai, pvz., tai, kad visi paukščiai, net ir tie, kurie neskraido, turi sparnus. Šiais laikais evoliucijos teoriją patvirtina DNR genetikos mokslas. Pvz., visi gyvieji organizmai kaip genetinę medžiagą naudoja [[nukleino rūgštis]], taip pat naudoja tas pačias [[Standartinių aminorūgščių lentelės|20 aminorūgščių]] baltymams sudaryti. Visi organizmai naudoja tą patį genetinį kodą (išskyrus ypač retas ir nedideles išimtis) nukleino rūgštims paversti baltymais. Šių bruožų universalumas yra svarbi prielaida teigti, kad šie organizamai yra bendros kilmės.
Be to, [[abiogenezė]] – gyvybės atsiradimas iš negyvos materijos – niekada nebuvo stebimas, o tai rodytų, kad [[gyvybės atsiradimas]] iš negyvos materijos yra ypatingai retas reiškinys ir gali vykti tik specifinėmis aplinkybėmis, kurios mažai tikėtinos šiuolaikinėje Žemėje. 1953 m. vykdytas [[Miller-Urey eksperimentas]] leidžia daryti prielaidą, kad senovinėje Žemėje galėjo būti susidariusios sąlygos, tinkamos abiogenezei.
Kadangi evoliucinis procesas yra labai lėtas, dabartinė rūšių įvairovė ir gyvybės formų sudėtingumas reikalauja, kad Žemė būtų labai sena (milijardai metų). Tai atitinka geologijos duomenis, pagal kuriuos Žemės amžius yra apie 4,6 milijardus metų.
Informacija apie ankstyvąją gyvybės raidą gaunama iš geologijos ir planetų mokslo. Šie mokslai pateikia informaciją apie ankstyvąją Žemės istoriją ir gyvybės sąlygotus pasikeitimus. Didelė dalis informacijos apie ankstyvąją Žemės istoriją laikui bėgant buvo sunaikinta vykstant geologiniams procesams.
== Evoliucijos mechanizmai ==
Žinomi du esminiai evoliuciniai procesai: naujų [[Genas|genų]] atsiradimas bei esamų genų perkombinavimas.
=== Mutacijos ===
''Atskiras straipsnis: [[Mutacija]]''
Mutacijomis vadinami atsitiktiniai paveldimi pasikeitimai [[Genomas|genome]]. Jos gali atsirasti tiesiog dėl „kopijavimo klaidų“ [[Ląstelė|ląstelei]] dalijantis, dėl [[Radiacija|radiacijos]], kai kurių chemikalų ar [[Virusas|virusų]].
[[Natūralioji atranka|Natūralios atrankos]] neveikiamos mutacijos vadinamos ''[[Neutrali mutacija|neutraliomis]]''.
Mutacijos yra vienintelis būdas atsirasti naujiems genams.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
=== Literatūra ===
* Richard Dawkins. The Ancestor’s Tale. ISBN 0-618-00583-8
* Richard Dawkins. The Selfish Gene. ISBN 0-19-929115-2
* Richard Dawkins. The Blind Watchmaker ISBN 0-14-102616-2
* Charles Darwin. The Origin of Species. ISBN 978-0-14-043205-3
== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Evolution|no=T}}
{{wikiquote}}
* [http://www.evowiki.org/index.php/Main_Page EvoWiki] – Evoliucijai skirta vikisvetainė {{en-icon}}
* [http://www.pbs.org/wgbh/evolution/index.html Evoliucija] iš Public Broadcasting Service (PBS) {{en-icon}}
* [http://science.howstuffworks.com/evolution.htm/printable Kaip veikia evoliucija] iš Howstuffworks.com {{en-icon}}
* [http://wikibooks.org/wiki/Animal_Evolution_(General_Biology) Gyvūnų evoliucija] Vikiknyga {{en-icon}}
* [http://web.archive.org/web/20091025065323/http://geocities.com/ekvidas/evoliucija.html Arklių evoliucija]
* [http://tolweb.org/tree/ Tree of Life] – Organizmų klasifikacijos pagal jų evoliuciją projektas
* [http://www.johnkyrk.com/evolution.lit.html Laiko juosta] Didysis sprogimas – pirmosios civilizacijos (liet.)
{{Evoliuc-stub}}
[[Kategorija:Evoliucija| ]]
[[Kategorija:Gyvybės kilmė]]
| |||