|
[[Vaizdas:MRI head side.jpg|thumb|right|220px|Galvos smegenys]]
{{tvarkyti}}
[[Vaizdas:Šoninis smegenų vaizdasUser-FastFission-brain.jpggif|thumb|400pxright|Šoninis220px|Žmogaus (vyro) galvos smegenų vaizdas[[MRI]] nuotrauka, nuo viršaus į apačią]]
'''SmegenysGalvos smegenys''' ({{la|cerebrumencephalon}}) – organas,pati sudarantisstambiausia [[Centrinėcentrinė nervų sistema|centrinęcentrinės nervų sistemąsistemos]] ir yra skirstomos į nugaros ir galvos smegenisdalis. Galvos smegenysJos skirstomos į pailgąsiasšias smegenis, tiltą, vidurines smegenis, tarpines smegenis, smegenėles ir galines smegenis.dalis:
* [[pailgosios smegenys]] (''myelencephalon'')
* [[užpakalinės smegenys]] (''metencephalon'')
* [[vidurinės smegenys]] (''mesencephalon'')
* [[tarpinės smegenys]] (''diencephalon'')
* [[galinės smegenys]], arba [[didieji pusrutuliai]] (''telencephalon'').
Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro [[rombinės smegenys|rombines smegenis]] (''rhombencephalon''). Užpakalinės smegenys – tai [[tiltas]] (''pons'') ir [[smegenėlės]] (''cerebellum''). Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios.
Smegenis sudaro apie 100 milijardų nervinių ląstelių, kurios susietos tarpusavyje [[sinapsė]]mis (apie 100 milijardų). Kiekvienas [[neuronas]] gali būti pasiekiamas daugiausiai per keturis žingsnius nepriklausomai nuo pradinio atskaitos taško. Kasmet apie 0,15-0,1 % nervinių ląstelių žūsta.
Nugaros smegenys plyti [[stuburas|stuburo]] kanale. Jos yra sudarytos iš pilkosios ({{la|substantia grisea}}) ir baltosios ({{la| substantia alba}}) medžiagų.
Galvos smegenis dengia [[nugaros smegenys|nugaros smegenų]] dangalams giminingi trys mezenchiminės kilmės dangalai, ''meninges'', kietasis, voratinklinis ir švelnusis.
Pilkoji medžiaga yra neuronų kūnų telkiniai. Šie telkiniai smegenų viduje vadinami branduoliais ({{la|nuclei}}), o smegenų paviršiuje – [[Galvos smegenų žievė|žieve]] ({{la|cortex}}). Smegenų žievė yra skirstoma į kaktinę skiltį (lobus frontalis), momeninę skiltį (lobus parietalis), pakaušinę skiltį (lobus occipitalis) ir smilkininę skiltį (lobus temporalis).Po pakaušine skiltimi glūdi smegenėlės (cerebellum). Smegenų kamieno apačia yra vadinama pailgosiomis smegenimis (medulla oblangata).
== Galvos smegenų sandara ==
Baltoji medžiaga sudaryta iš neuronų skaidulų. Baltą spalvą suteikia [[mielinas]], dengiantis [[neuronas|neuronų]] ataugas.Baltojoje medžiagoje yra skaidulų pluoštai, vadinami laidais. Jie, atitinkamai pagal paskirtį, skirstomi į asociacinius,komisūrinius ir projekcinius.
Galvos smegenis sudaro smegenų kamienas, smegenėlės, tarpinės smegenys ir didžiosios smegenys.
• Smegenų kamienas (lot. ''truncus encephali'')- arčiausiai nugaros smegenų esanti galvos smegenų dalis. Kamienas savo vidine sandara ir funkcija yra labiausiai panašus į nugaros smegenis. Jame yra 10 porų galvinių nervų branduolių, per kuriuos galvos smegenys palaiko ryšius su visceralinės funkcijos oraganais.
Pilkoji medžiaga išsidėsčiusi „H“ („drugelio“) forma, o baltoji medžiaga – aplink.
Smegenų kamienui priklauso pailgosios smegenys, tiltas ir vidurinių smegenų dalis žemiau vandentiekio. Šie dariniai yra užpakalinėje kaukolės duobėje.
Mirus galvos smegenims, gyvybės forma miršta.
[[Vaizdas:Skersinis smegenų pjūvis.jpg|thumb|400px|Skersinis smegenų pjūvis]]
== Smegenų žievė ==
{{jungti|Galvos smegenų žievė|Reiktų perkelt informaciją į tam skirtą straipsnį}}
• Smegenėlės (lot. ''cerebellum'')- savo kilme ir padėtimi yra artimos smegenų kamienui. Jos yra virš smegenų kamieno ir trimis poromis kojyčių suaugusios su kiekviena jo dalimi. Smegenėlių viduryje yra anksčiausiai išsivysčiusi dalis- kirminas, o iš šono nuo jo- smegenėlių pusrutuliai. Smegenėlių išorę dengia pilkoji medžiaga.
== Kaktinė skiltis (lot. ''lobus frontalis'') ==
Viršutiniame šoniniame paviršiuje kaktinę skiltį nuo momenines skiria labai gerai išsivysčiusi (aiški) centrinė vaga, ''sulcus centralis''. Apačioje ir šone nuo smilkininės skilties skiria šoninė vaga (''sulcus lateralis''). Ši skiltis yra atsakinga už samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą bei judėjimą. Taip pat šios skilties funkcija yra susijusi ir su atmintimi.
• Tarpinės smegenys (lot. ''diencephalon'')- jos yra tarp smegenų kamieno ir galinių smegenų. Tarpinių smegenų didesnioji dalis yra įaugusi ir pasislėpusi galinėse smegenyse. Tik nedidelė jo dalis- pogumburis (lot. ''hypothalamus'') gerai matyti galvos smegenų apatiniame paviršiuje. Jis guli virš pleištakaulio kūno.
Sužalojus kaktinę skiltį žmogaus emocinis atsakas gali tapti neįprastas, gali atsirasti ryškios emocijų permainos.
• Didžiosios smegenys (lot. ''cerebrum'')- jos sudarytos iš dviejų pusrutulių, kurie yra sujungti didžiąja smegenų jungtimi. Raukšlėtas pusrutulių paviršius,išraižytas vagų ir vingių, vadinamas apsiaustu (lot.''pallium''). Jo išorė yra padengta pilkąja medžiaga, vadinama žieve (lot. ''cortex)''. Ji yra svarbiausia CNS struktūrinė dalis, nes žievėje yra nerviniai centrai,kurie veikia visas žemiau esančias smegenų dalis. Kartu su jomis sąveikaudama žievė vykdo organizmo funkcijų nervinę reguliaciją.
== Momeninė skiltis (lot. ''lobus parietalis'') ==
== Masė ==
Momeninė skiltis yra aukščiau pakaušinės skilties, už kaktinės skilties. Ši smegenų žievės dalis atsako už judėjimą, orientaciją, atpažinimą bei stimulų suvokimą.
Žmogaus galvos smegenys sveria 1 020-1 970 g. Vidutiniškai vyrų galvos smegenys sveria – 1 438 g, moterų – 1 263 g. Tačiau iš smegenų svorio negalima spręsti apie asmens [[intelektas|intelektualines]] savybes. Gamtoje yra daug gyvūnų, kurių galvos smegenų svoris didesnis nei žmogaus. [[Dramblys|Dramblio]] smegenys sveria 4 917 g, [[Banginiai|banginio]] – 6 800 g. Lyginant galvos smegenų svorio santykį su kūno svoriu, žmogus yra tobulesnis nei kiti gyvūnai.
== Galvos audiniai ==
Sutrenkus šią smegenų dalį yra galimybė, kad žmogus neteks galimybės atlikti matematinius veiksmus.
Žmogaus ir daugumos žinduolių galvos smegenys yra sandariai patalpintos ir saugomos kaukolės ertmėje. Smegenys yra padengtos specialiais smegenų dangalais (lot. meninges), kuriuos sudaro jungiamieji audiniai – tvirtasis (lot. dura mater) ir minkštasis (lot. pia mater), tarp kurių susidariusi kraujagyslinis dangalas (lot. meninges arachnoidea).
Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų galvos smegenys yra sudarytos iš sekančių struktūrų: didžiųjų pusrutulių žievės, bazinių ganglijų, gumburo, smegenėlių, smegenų kamieno. Šios struktūros yra tarpusavy sujungtos nerviniais audiniais. Smegenų dalis, kurios didžiąją dalį sudaro ląstelės, vadinama pilkąja medžiaga, o iš nervinių audinių – baltąja. Balta spalvą, ši medžiaga įgauna dėl mielino dangalo, kuriuo juda elektriniai impulsai.
== Veikla ==
== Pakaušinė skiltis (lot. ''lobus occipitalis'') ==
Smegenys yra aktyviausias žmogaus organas. Jų veiklai reikia didelio [[Deguonis|deguonies]] ir energijos kiekio. Apie 20 % [[Kraujas|kraujo]] [[širdis]] perduoda smegenims; todėl netgi trumpalaikis aprūpinimo deguonimi nutrūkimas sukelia smegenų veiklos sutrikimus, ir po keleto minučių gali būti konstatuojama smegenų mirtis (teikiant [[pirmoji pagalba|pirmąją pagalbą]], taikoma 3 min taisyklė).
Pakaušinė skiltis neturi aiškių ribų, skiriančių ją nuo momeninės ir smilkininės skilties. Joje yra regos centras, ji atsakinga už vaizdo apdorojimą.
Smegenys pasižymi didele adaptacija ir lankstumu. Vienas smegenų pusrutulis gali perimti kito pusrutulio darbą, jei šis negali funkcionuoti.
Šiai smegenų skilčiai patyrus žalą atsiranda galimybė dalinai arba visiškai apakti.
== Funkcija ==
== Smilkininė skiltis (lot. ''lobus temporalis'') ==
Smilkininę skiltį nuo kaktinės skilties ir momeninės skilties apriboja šoninė vaga (''sulcus lateralis''). Smilkininė skiltis atsako už vaizdinę atmintį, prisiminimų išsaugojimą, garsų atpažinimą bei kalbos suvokimą.
Galvos smegenys atlieka daugybę įvairių funkcijų tarp kurių:
Jeigu ši smegenų dalis yra pažeidžiama, žmogus sunkiau girdi ir suvokia garsus bei vaizdą. Taip pat jam gali atsirasti kalbos supratimo problemų, neatmetama galimybė, jog aukai gali pasireikšti ilgalaikės atminties sutrikimai.
{{jungti|Pailgosios smegenys|Reiktų perkelt informaciją į tam skirtą straipsnį}}
== Pailgosios smegenys (lot. ''medulla oblongata'') ir tiltas (lot. ''pons'') ==
[[Pailgosios smegenys]] – tai smegenų kamieno dalis, savo sandara yra pereinamoji sritis tarp nugaros ir galvos smegenų. Ši smegenų dalis atlieka didelį vaidmenį valdant autonomines funkcijas: kvėpavimą, virškinimą, širdies veiklą, ryjimą bei čiaudėjimą. Svarbu paminėti, kad pailgosios smegenys padeda nervų signalams pereiti iš galvos smegenų į nugaros smegenis.
[[Vaizdas:Cerebral brain.png|thumb|Galvos smegenų dalys]]
Ši smegenų dalis yra ypač svarbi, nes ji yra atsakinga už gyvybiškai svarbias funkcijas, kadangi šiose smegenų vietose yra daug gyvybiškai svarbių centrų. Žala šiai smegenų kamieno daliai gali būti labai pavojinga ir mirtina.
• sensorinės informacijos apdorojimui, kurią jos gauną iš jutimo organų
== Pailgųjų smegenų centrai ==
* '''Refleksiniai centrai''' – funkcionuoja juos sudirginus (pvz., mirksėjimo, kosėjimo, kramtymo, seilių sekrecijos, vėmimo);
* '''Refleksiniai-automatiniai centrai''' – patys geba generuoti nervinius impulsus (vazomotorinis, kvėpavimo). Pastarieji centrai yra pailgųjų smegenų tinkliniame darinyje.
* '''Pailgosios smegenys ir tiltas užtikrina kūno pozos palaikymą''':
# Statinių refleksų centrai – kai kūnas atsiduria neįprastoje padėtyje, išlaikoma normali poza;
# Statokinetinių refleksų centrai – sukantis kūnui užtikrina kūno raumenų tonuso tolygų pasiskirstymą.
* '''Pailgosiose smegenyse (IV smegenų skilvelio dugne) yra galvinių nervų branduoliai:'''
# Klajoklio nervo branduolys, reguliuojantis: širdies darbą (jį slopina); ai kurių kraujagyslių tonusą (lytinių organų, smegenų dangalų, širdies) (tonusą mažina); virškinimo sulčių sekreciją (sekreciją didina); virškinimo trakto motoriką (didina, greitina).
* '''Pailgųjų smegenų branduoliuose vyksta pirminė sensorinių dirgiklių sukelto jaudinimo analizė:'''
# Trišakio nervo branduoliai – veido odos jautrumo analizė;
# Liežuvinio ryklės nervo branduoliai – skonio jutimo centrai;
# Klausos nervo branduoliai – klausos jutimo centrai.
* '''Tilto tinkliniame darinyje yra pneumotaktinis centras, užtikrinantis ritmišką ir tolygų kvėpavimą;'''
* '''Tilto neuronai aktyvina nugaros smegenų neuronus.'''
• planavimas
== Vidurinės smegenys (lot. ''mesencephalon'') ==
Vidurines smegenis sudaro keturkalnis ir smegenų kojytės.
• koordinacija
=== '''Keturkalnio funkcijos:''' ===
Viršutiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai regos centrai, kurie:
* Užtikrina binokuliarinį matymą;
* Yra atsakingi už orientacines reakcijas;
• judesių valdymas
* Yra atsakingi už eilę autonominių reakcijų (pvz., akomodaciją ir vyzdžio refleksą užtikrinančių akies lygiųjų raumenų susitraukimą).
• teigiamos/neigiamos emocijos
Apatiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai klausos centrai, kurie:
* Sąlygoja suklusimą;
* Sąlygoja motorines-orientacines reakcijas į garsą.
• dėmesys
Svarbi keturkalnio funkcija – budrumo reakcijų formavimas (keturkalnio refleksas). Jis atsiranda staiga padirginus stipriu šviesos ar garso dirgikliu; pasireiškia krūptelėjimu, budrumu, staigiu galvos pasukimu į dirgiklio pusę.
• atmintis
== Tarpinės smegenys (lot. ''diencephalon'') ==
Tarpines smegenis sudaro gumburas, pogumburis ir smegenų pagalvės. Tarpinės smegenys yra tarp smegenų kamieno ir galinių smegenų. Tarpinių smegenų didesnioji dalis yra tarsi įaugusi ir pasislėpusi galinėse smegenyse. Tik nedidelė jo dalis- pogumburis (lot. ''hypothalamus'') gerai matyti galvos smegenų apatiniame paviršiuje. Jis guli virš pleištakaulio kūno.
• mąstymas
Gumburą sudaro branduoliai, o branduolius pagal
funkciją galima skirstyti į:
* Specifinius (projekcinius),
* Nespecifinius,
* Asociacinius,
* Motorinius.
• kalbos generacija
== Pogumburio funkcijos ==
Pogumburis – tai tarpinių smegenų struktūra, kuri reguliuoja:
* Autonomines, somatines ir endokrinines organizmo funkcijas;
* Emocijas;
* Elgseną;
* Organizmo homeostazę.
== NuorodosTyrimai ==
=== Istorija ===
[http://www.vuoi.lt/index.php?829118818/ Vėžio informacijos centras. Smegenų struktūra ir funkcija]
Įsišakniję prietarai, esą po mirties galima nuskaityti (nuskenuoti) žmogaus genialumą, yra tokie pat seni kaip ir kiti smegenų tyrimai. Jie vykdomi ligi šiol. Michaelis Hagneris aprašė istorinius daugelio asmenybių (kaip [[Imanuelis Kantas]], [[Leninas]] ar [[Albertas Einšteinas]]) smegenų tyrimus. Jie leidžia pažinti to meto pasiekimus, žinias, greta medicinos, kultūros ir visuomenės raidą per praėjusius 300 metų.
[http://sveikata.su.lt/psichine_sveikata/dalys.html/ Nervų sistema ir jos dalys]
=== Dabartis ===
{{wikiquote}}
Šiuo metu smegenis tiria įvairūs mokslai – [[neurologija]], [[neurofiziologija]], [[neuropsichologija]], [[neuroanatomija]], [[neurobiologija]], [[neurochemija]], [[neuroekonomika]], [[neurotechnologija]]. Tiriama įvairiais aspektais, naudojamos įvairios technologijos, priemonės ir prietaisai. Informacinėms technologijoms paplitus ir mokslo įstaigose, pateikiami žmogaus smegenų ir kompiuterio mikroprocesoriaus darbo tyrimai. [[Neuroinformatika]] bando smegenų veiklos dėsningumus pritaikyti kuriant [[Dirbtinis intelektas|dirbtinį intelektą]], tobulinant kompiuterius ir spartinant automatizuoto informacijos perdirbimo procesą.
{{Commonscat|Brain}}
{{Commons|Category:Central nervous system}}
[[Kategorija:Galvos smegenys]]
{{Žmogaus anatomija|Galvos smegenys}}
[[Kategorija:Anatomija]]
[[Kategorija:Biologija]]
[[Kategorija:Galvos smegenys| ]]
{{Link FA|sl}}
{{Link FA|uk}}
[[new:न्ह्येपु]]
[[pt:Encéfalo]]
| 