Zhu De: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Džu De''' ({{zh|朱德}}, {{en|Zhu De ''arba'' Chu Teh}}) (1886  m. gruodžio 1 d.  – 1976  m. liepos 6 d.)  – kinų generalas, karo vadas, politikas, revoliucinierius ir vienas iš [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijos]] pionierių. Jis gimė 1886  m. neturtingoje šeimoje [[Sičuanas|Sičuane]]. Tačiau kai jam buvo devyneri metai, jį pasiėmė turtingas dėdė. Dėdės turtas nulėmė Džu priėmimą į karinę akademiją. Po studijų akademijoje, jis prisijungė prie sukilėlių armijos ir netrukus tapo karo vadu. Tuo pačiu metu jis gilinosi į komunizmo ideologiją. Jis gretai kilo [[Liaudies Išlaisvinimo Armija|Liaudies Išlaisvinimo Armijos]] ranguose ir kai Kinija buvo pavaldi [[Mao Dzedunas|Mao Dzedunui]], Džu jau buvo aukšto rango pareigūnas [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijoje]]. Jis tarnavo kaip vyriausiasis kariuomenės vadas [[Antrasis Kinijos-Japonijos karas|Antrojo Kinijos-Japonijos karo]] metu. Po [[Kinija|Kinijos Liaudies Respublikos]] įkūrimo, 1955  m., Džu tapo vienu iš dešimties Liaudies Išlaisvinimo Armijos maršalų. 1975  m. po [[Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas|Kinijos Liaudies Respublikos prezidento]] pareigybės panaikinimo, Džu būdamas Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio Komiteto Pirmininku, turėjo prezidento įgaliojimus. Džu išliko svarbia politine figūra iki savo mirties 1976  m.

== Ankstyvasis gyvenimas ==

Džu gimė 1886  m. gruodžio 1 d. vargšo ūkininko šeimoje Hungo mieste, Yilongo apskrityje, kalvotoje ir izoliuotoje šiaurinėje [[Sičuanas|Sičuano]] provincijos dalyje. Jo [[hakai|hakų]] šeima persikėlė į [[Sičuanas|Sičuaną]] migracijos iš [[Hunanas|Hunano]] ir [[Guangdongas|Guangdongo]] provincijų metu. Nepaisant šeimos skurdo, 1892  m. Džu buvo išsiųstas į regioninę privačią mokyklą. Kai Džu sukako devyneri, jį pasiėmė turtingas dėdė, kurio politinė įtaka leido jam išsiųsti Džu į Junano karo akademiją.<ref>[http://books.google.lt/books?id=iVcKAaedfJsC&pg=PA210&lpg=PA210&dq=zhu+de+yunnan+military+academy&source=bl&ots=4-ZbmvM8k&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20yunnan%20military%20academy&f=false "Mao"„Mao“] google.com.</ref> 1906  m. prieš imperinių egzaminų atšaukimą, Džu pasiekė Xiucai rangą, kas leido jam klasifikuotis kaip valstybės tarnautojas.<ref>[http://chineseposters.net/themes/zhude.php "Zhu„Zhu De"De“] chineseposters.net.</ref><ref>Shum Kui-kwong, Zhu-De (Chu Teh), University of Queensland Press (St. Lucia: 1982), p. 2-3.</ref> Apie 1907  m. jis pradėjo studijas Sičuano vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1908 metais. Vėliau jis grįžo į Yilong pradinę mokyklą kaip sporto instruktorius. Džu buvo šiuolaikinio mokslo ir politinio mokslo šalininkas, todėl buvo atleistas iš pareigų ir įstojo į Junano karo akademiją [[Kunmingas|Kunminge]]. Ten jis prisijungė prie Beiyang armijos ir slaptos politinės visuomenės Tongmenghui ([[Guomindanas|Guomindano]] pradininko).<ref>[http://www.countriesquest.com/asia/china/history/imperial_china/the_manchu_qing_dynasty_1644-1911/internal_threats.htm "The„The Manchu Qing Dynasty (1644-19111644–1911), Internal Threats"Threats“. Countries Quest. Tongmenghui]</ref>

== Nacionalizmas ir karo vadas ==

[[Vaizdas:1916 Zhu De.jpg|left|thumb|200px|Džu 1916  m.]]

Būtent Junano karo akademijoje, Džu pirmą kartą susitiko su Cai E (Tsai Ao).<ref>[http://books.google.lt/books?id=Ac5eFSWg02QC&pg=PA168&lpg=PA168&dq=zhu+de+cai+e&source=bl&ots=cGHWvuxdkO&sig=Ws5KKjCZg4ZhznGM8QikTy6S0mM&hl=en&sa=X&ei=f4kFU_mKBMakyAHri4GYCw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20cai%20e&f=false "Provincial„Provincial Patriots"Patriots“.] google.com.</ref> 1911  m. liepos mėn. Džu pabaigė akademiją, tačiau pasiliko joje kaip dėstytojas.<ref>[http://www.mindef.gov.sg/safti/pointer/back/journals/2000/Vol26_2/14.htm "V26N2 -„V26N2 – Personality Profile: Zhu De [Chu Teh]"“.] mindef.gov.sg.</ref> Po [[Sinhai revoliucija|Sinhai revoliucijos]] Džu palaikė revoliucinę grupę ir 1911  m. spalio mėn. prisijungė prie Cai E (su kuriuo susipažino dar karo akademijoje) ekspedicinių pajėgų brigados, kuri žygiavo prieš [[Čingų dinastija|Čing dinastijos]] pajėgų [[Sičuanas|Sičuane]]. Be to, 1915-1916 1915–1916 m. Džu tarnavo kaip pulko vadas kampanijoje prieš [[Juan Šikai|Juan Šikajų]]. 1916  m. birželio mėn. po Juano Šikajaus mirties, Cai E tapo [[Sičuanas|Sičuano]] gubernatoriumi, o Džu buvo paskirtas brigados vadu.<ref>Shum Kui-kwong, Zhu-De (Chu Teh), University of Queensland Press (St. Lucia: 1982), p. 3-4.</ref>

Po savo mokytojo Cai E ir pirmosios žmonos mirties, Džu priprato prie opiumo, kurį vartojo iki 1922  m. gydymo Šanchajuje.<ref>[http://books.google.lt/books?id=rfu-hR8msh4C&pg=PA307&lpg=PA307&dq=zhu+de+opium&source=bl&ots=YsgZ_94fmD&sig=vee8tJLHJOH5io5qXTKO8xraW0o&hl=en&sa=X&ei=iosFU-r_M6asyAGaqYGQBw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20opium&f=false "Dictionary„Dictionary of Contemporary Chinese Military History"History“.] google.com.</ref> Jo kariai toliau jį rėmė, todėl jis konsolidavo savo jėgas ir tapo [[Karo vadų laikotarpis|karo vadu]]. 1920  m. jo kariai buvo išstumti iš [[Sičuanas|Sičuano]] Tibeto sienos link. Todėl Džu grįžo į [[Junanas|Junaną]] kaip provincijos valdžios viešojo saugumo komisijos narys. Maždaug tuo pačiu metu jo antroji žmona ir vaikas buvo nužudyti konkuruojančių karo vadų įsakymu, kas, kaip manoma, prisidėjo prie Džu sprendimo palikti Kiniją ir išvykti studijoms į Europą.<ref>[http://hfmhmg08.fotopages.com/?entry=4104070 Zhu De and his Marriages]</ref> Iš pradžių jis nuvyko į Šanchajų, kur jis įveikė opiumo priklausomybę ir kaip sako istorikai susitiko su [[Sun Jatsenas|Sun Jatsenu]].<ref>[http://chineseposters.net/themes/zhude.php "Zhu„Zhu De"De“.] chineseposters.net.</ref> 1922  m. Džu bandė įstoti į [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijos]], tačiau nebuvo priimtas dėl to, kad buvo karo vadu.<ref>Shum Kui-kwong, Zhu-De (Chu Teh), University of Queensland Press (St. Lucia: 1982), p. 4-5.</ref>

== Kelias į komunizmą ==

1922  m. pabaigoje, Džu išvyko į Europą ir studijavo [[Getingeno universitetas|Getingeno universitete]] [[Vokietija|Vokietijoje]] iki 1925  m.<ref>William W. Whitson, Huang Chen-hsia, The Chinese High Command: A History of Communist Military Politics, 1927-19711927–1971, Praeger Publishers: New York, 1973, p. 30f.</ref>, kur

sutiko [[Zhou Enlai|Džu Enlai]]. Džu De buvo išvarytas iš Vokietijos už savo vaidmenį studentų protestuose.<ref>[http://books.google.lt/books?id=rfu-hR8msh4C&pg=PA307&lpg=PA307&dq=zhu+de+zhou+enlai+gottingen&source=bl&ots=YsgZ_95ksH&sig=xi7-YRrd-Aqgn1BzS56QehZwo-E&hl=en&sa=X&ei=ppEFU9WnLIbSyAHXyYD4Aw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20zhou%20enlai%20gottingen&f=false "Dictionary„Dictionary of Contemporary Chinese Military History"History“.] google.com.</ref> Maždaug tuo pačiu metu jis prisijungė prie Kinijos komunistų partijos. Džu Enlai buvo vienas iš jo rėmėjų (turėti rėmėją buvo viena iš bandomosios narystės sąlygų).<ref>[http://www.china.org.cn/china/CPC_90_anniversary/2011-06/21/content_22829447.htm "The„The legacy of overseas study for China'sChina’s early leaders: Zhu De"De“.] china.org.cn.</ref> 1925  m. liepos mėn. Džu išvyko į Sovietų Sąjungą studijuoti karinius reikalus, o 1926  m. liepos mėn. grįžo į Kiniją tam, kad nesėkmingai įtikintų [[Sičuanas|Sičuano]] karo vadą Jang Seną paremti Šiaurės ekspediciją.<ref>William W. Whitson, Huang Chen-hsia, The Chinese High Command: A History of Communist Military Politics, 1927-19711927–1971, Praeger Publishers: New York, 1973, p. 30f.</ref>

1927m1927 m. po Pirmojo Jungtinio fronto tarp [[Guomindanas|Guomindano]] ir [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijos]] žlugimo, Guomindano valdžios įsakė Džu De vadovauti pajėgoms kovoje prieš [[Zhou Enlai|Džu Enlajaus]] ir Liu Bochengo Nančango sukilimą.<ref>William W. Whitson, Huang Chen-hsia, The Chinese High Command: A History of Communist Military Politics, 1927-19711927–1971, Praeger Publishers: New York, 1973, p. 30f.</ref> Atsižvelgiant į tai, kad Džu De padėjo surengti sukilimą, jis ir jo kariuomenė pabėgo iš Guomindano.<ref>[http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Zhu_De Zhu De - – New World Encyclopedia]</ref> Tačiau sukilimui nepavyko gauti palaikymo ir Džu De buvo priverstas bėgti iš [[Nančangas|Nančango]] su savo kariuomene. Naudodamasis netikru vardu, Wang Kai, Džu pavyko rasti prieglobstį savo pajėgoms pas karo vadą Fan Šišengą.<ref>[http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Zhu_De Zhu De - – New World Encyclopedia]</ref> Netrukus Džu tapo nauju Pirmojo Jungtinio Fronto karinio instituto Nančange vadovu.<ref>[http://www.fofweb.com/History/MainPrintPage.asp?iPin=china01091&DataType=WorldHistory&WinType=Free Jinggang Mountain Range CPC History]</ref>

Džu glaudus darbas su [[Mao Dzedunas|Mao Dzedunu]] prasidėjo 1928  m., kai su Čen I ir Lin Biao pagalba jis pabėgo nuo Fan Šišengo apsaugos ir nužygiavo su savo kariuomene iš 10 000 vyrų į Dzinggango kalnus.<ref>[http://books.google.lt/books?id=W0odGKx3TnAC&pg=PA177&lpg=PA177&dq=zhu+de+chen+yi+lin+biao&source=bl&ots=x2vCAZBZx4&sig=gE29esG6jQQyXCZ-JDhTNjJRFLo&hl=en&sa=X&ei=LAsGU6LxM8GbygHX-4GQDg&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20chen%20yi%20lin%20biao&f=false "Mao'sMao’s Road to Power: From the Jinggangshan to the establishment of thethe… ..."] google.com.</ref> Džu pradėjo stiprinti Mao kariuomenę ir kurti Raudonąją armiją, stiprinant ir plėtojant sovietų kontrolės sritis.<ref>[http://www.marxist.com/chinese-comminist-party-1927-37-part-6.htm Daniel Morley. "The„The Chinese Communist Party 1927-37  – The development of Maoism  – Part Six"Six“] In Defence of Marxism.</ref>

Savo vadovavimo dėka, Džu greitai pasiekė didžiulio populiarumo; vietiniai gyventojai net jam priskirdavo antgamtiniuis sugebėjimus. Tuo metu Mao ir Džu palaikė tokį glaudų ryšį, kad valstiečiai vadino juos „Džu Mao“.<ref>http://chineseposters.net/themes/zhude.php</ref> <ref>Bianco, Lucien (1957). Origins of the Chinese Revolution, 1915-19491915–1949. Stanford Press. p. 64, note 10.</ref>

1929  m. Džu ir Mao buvo priversti bėgti iš Dzinggangšano ({{en|Jinggangshan}}) į Žuidzin ({{en|Ruijin}}) dėl [[Guomindanas|Guomindano]] karinio spaudimo.<ref>[http://www.chinaculture.org/gb/en_museum/2003-09/24/content_30564.htm "Ruijin„Ruijin Revolutionary Memorial"Memorial“]</ref> Čia jie įkūrė Dziangsi sovietinę valstybę, kuri galiausiai padengė 30 000 kvadratinių kilometrų ir ją sudarė apie tris milijonai žmonių.<ref>[http://alphahistory.com/chineserevolution/jiangxi-soviet/ "The„The Jiangxi Soviet"Soviet“]</ref> 1931  m. Žuidzine, Džu, Kinijos komunistų partijos vadovybės buvo paskirtas Raudonosios armijos lyderiu.<ref>[http://books.google.dk/books?id=GZRHhd5-WrwC&pg=PR76&lpg=PR76&dq=zhu+de+red+army+in+ruijin&source=bl&ots=upObLzGNT1&sig=t0JVjLHrdEqG5OivDazgcFgOsFw&hl=en&sa=X&ei=JA0GU97UK-vOyAHSkoDYCg&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20red%20army%20in%20ruijin&f=false "Mao's„Mao’s Road to Power - – Revolutionary Writings, 1912-1949"1912–1949“] google.com.</ref> Džu sėkmingai vadovavo Raudonajai Armijai prieš Guomindano pajėgas Ketvirtoje apsupimo kampanijoje.<ref>[http://books.google.dk/books?id=rfu-hR8msh4C&pg=PA72&lpg=PA72&dq=fourth+encirclement+campaign+zhu+de&source=bl&ots=YsgZ-27hsJ&sig=cb2K2lOzfZrIp9aELDE4tmAhsTU&hl=en&sa=X&ei=fA0GU7_0LdOkyAHUsICwBQ&redir_esc=y#v=onepage&q=fourth%20encirclement%20campaign%20zhu%20de&f=false "Dictionary„Dictionary of Contemporary Chinese Military History"History“] google.com.</ref>Tačiau jis nesugebėjo padaryti to paties Penktos

apsupimo kampanijos metu ir [[Kinijos komunistų partija]] turėjo bėgti.<ref>[http://books.google.dk/books?id=4y6mACbLWGsC&pg=PA311&lpg=PA311&dq=zhu+de+fifth+encirclement+campaign&source=bl&ots=69NTYhMeF-&sig=YFq7r3bkW7WJDBfKX8GNtKJ5QIk&hl=en&sa=X&ei=PQ4GU8SdEqKQyAGBuIDgCw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20fifth%20encirclement%20campaign&f=false "Mao"„Mao“] google.com.</ref> 1934  m. jie pradėjo [[Ilgasis žygis|Ilgajį žygį]].<ref>[http://www.historylearningsite.co.uk/long_march_1934_to_1935.htm "The„The Long March 1934 to 1935"1935“] historylearningsite.co.uk.</ref>

[[Vaizdas:Chu De2.jpg|right|thumb|200px|Džu De - – Raudonosios Armijos lyderis]]

[[Ilgasis žygis|Ilgojo žygio]] metu Džu De ir Džu Enlai organizavo tam tikrus mūšius kartu. Tačiau tai davė tik keletą teigiamų pasekmių, nes reali valdžia buvo Bo Gu ir Otto Brauno rankose. Dzuni konferencijos ({{en|Zunyi Conference}}) metu Džu palaikė Mao Dzeduno kritiką Bo ir Brauno atžvilgiu.<ref>[http://books.google.lt/books?id=meBsMli4JN4C&pg=PA71&lpg=PA71&dq=%22zunyi+conference%22&source=web&ots=2WDec7sTR-&sig=5Uz8zR--gfFGl8m7vCeCbr5Q06U&redir_esc=y#v=onepage&q=%22zunyi%20conference%22&f=false "Mao„Mao Zedong, Zhou Enlai and the Evolution of the Chinese Communist Leadership"Leadership“.] google.com.</ref>

Po konferencijos Džu bendradarbiavo su Mao ir Džu Enlajumi karinėse reikaluose. 1935  m. liepos mėn. Džu ir Liu Bočengas buvo su Ketvirtąja Raudonąja armija, o Mao Dzedunas ir Džu Enlai su Pirmąja Raudonąja armija.<ref>[http://books.google.lt/books?id=ayLTpS8iujQC&pg=PA117&lpg=PA117&dq=zhu+de+liu+bocheng+fourth+army&source=bl&ots=KD8IOaDrRT&sig=xzytIMGvO1_p_dLG0T4eaGpoKYA&hl=en&sa=X&ei=xtsMU7bqG4bmyQHL4oCYDA&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20liu%20bocheng%20fourth%20army&f=false "New„New Fourth Army"Army“.] google.com.</ref><ref>[http://alphahistory.com/chineserevolution/chinese-revolution-timeline/ "Chinese„Chinese Revolution"Revolution“.] Chinese Revolution.</ref> Kai pasirodė skirtumai tarp dviejų padalinių, Džang Guotao, Ketvirtosios Raudonosios armijos lyderis privertė Džu vykti į pietinę šalies dalį.<ref>[http://www.republicanchina.org/BattleOfBaizhangguanPass-v0.pdf Battle of Baizhangguan Pass]</ref> Ketvirtoji Raudonoji armija vos išgyveno pasitraukimą iš [[Sičuanas|Sičuano]] provincijos. Po atvykimo į Jan-aną Džu vadovavo Raudonosios armijos atkūrimui pagal Mao politines rekomendacijas.<ref>[http://www.cctv.com/lm/176/71/71839.html CCTV Eyewitnesses to history: Yan'anYan’an]</ref>

[[Antrasis Kinijos-Japonijos karas|Antrojo Kinijos-Japonijos karo]] ir [[Kinijos pilietinis karas|Kinijos pilietinio karo]] metu Džu ėjo Vyriausiojo Raudonosios armijos vado pareigas<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/657001/Zhu-De "Zhu„Zhu De"De“. Encyclopedia Britannica.]</ref>, o 1940  m. kartu su Pengu Dehuai parengė ir organizavo Šimto pulkų puolimą ({{en|Hundred Regiments Offensive}}). Iš pradžių Mao pritarė šiam puolimui.<ref>[http://books.google.lt/books?id=DGbyzKLVh30C&pg=PA427&lpg=PA427&dq=zhu+de+hundred+regiments+offensive&source=bl&ots=i1DwF_n--j&sig=A3Ucn0OPHHPyqwlkojGXgAjtaok&hl=en&sa=X&ei=CN0MU4W8LoifyQH1rIGIDw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20hundred%20regiments%20offensive&f=false "Biographical„Biographical Dictionary of the People'sPeople’s Republic of China"China“.] google.com.</ref> Tačiau vėliau Lušano konferencijos ({{en|Lushan Conference}}) metu, Peng Dehuai buvo kritikuojanmas dėl šios kompanijos.<ref>[http://books.google.lt/books?id=EWtBMQgUGmEC&pg=PA87&lpg=PA87&dq=mao+zedong+peng+dehuai+lushan+conference&source=bl&ots=YGD24jbsRV&sig=HfUG2Uj-ZIKVU9v_GXxn6XOkp_w&hl=en&sa=X&ei=Z90MU42-LeGfyQGY3YCoCw&redir_esc=y#v=onepage&q=mao%20zedong%20peng%20dehuai%20lushan%20conference&f=false "Mao„Mao Zedong as Poet and Revolutionary Leader"Leader“.] google.com.</ref>

1940  m. Džu tapo Vyriausiuoju [[Liaudies išlaisvinimo armija|Liaudies išlaisvinimo armijos]] vadu, todėl palikuonys žiūri į Džu kaip į pagrindinį [[Liaudies išlaisvinimo armija|Liaudies išlaisvinimo armijos]] įkūrėją.<ref>[http://books.google.lt/books?id=3xsBBw7uCBcC&pg=PA38&lpg=PA38&dq=zhu+de+commander-in-chief+of+the+pla&source=bl&ots=IU3t_oC2ny&sig=bUIum64pf-2QvS3iuaT5F2lYUSg&hl=en&sa=X&ei=-IUNU5qiC4aHygHrjIF4&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20commander-in-chief%20of%20the%20pla&f=false "Distant„Distant Water"Water“.] google.com.</ref> Jis taip pat tarnavo kaip Kinijos Komunistų partijos pirmininko pavaduotojas (1956–1966) ir Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko pavaduotojas (1954–1959). Džu vadovavo Kinijos armijai [[Korėjos karas|Korėjos karo]] metu.<ref>[http://www.answers.com/topic/zhu-de "Zhu„Zhu De"De“.] Answers.com.</ref> 1955  m. jam buvo suteiktas maršalo laipsnis.<ref>[http://www.chinadaily.com.cn/china/pla2010/2010-07/29/content_11068610.htm "Marshal„Marshal of People'sPeople’s Liberation Army: Zhu De"De“.] chinadaily.com.cn.</ref> Po Lušano konferencijos Džu bandė apsaugoti Peng Dehuajų išsakydamas jam lengvą kritiką. Mao buvo nepatenkintas tokiu Džu elgesiu<ref>[http://books.google.lt/books?id=rfu-hR8msh4C&pg=PA201&lpg=PA201&dq=zhu+de+peng+dehuai+lushan+conference&source=bl&ots=Ysg_Vb7hnK&sig=wmhM4KRbmYCBGH9xOM5c3iB-fiw&hl=en&sa=X&ei=W4cNU9j-JsXYyAHiw4CoDw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20peng%20dehuai%20lushan%20conference&f=false "Dictionary„Dictionary of Contemporary Chinese Military History"History“.] google.com.</ref> ir po konferencijos jis buvo atleistas iš Centrinės Karinės Komisijos pirmininko pavaduotojo posto iš dalies dėl savo lojalumo Pengui.<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/657001/Zhu-De "Zhu„Zhu De"De“.] Encyclopedia Britannica.</ref>

1969  m. balandžio mėn. kultūrinės revoliucijos metu Džu buvo atleistas iš [[Kinijos komunistų partijos CK Politbiuro Nuolatinis komitetas|Politbiuro Nuolatinio komiteto]] pareigų bei [[Nacionalinis Liaudies Kongresas|Nacionalinio Liaudies Kongreso]] veikla buvo sustabdyta. Tačiau dėl Džu Enlai paramos, Džu De nepatyrė žalos ir nebuvo įkalintas.<ref>[http://spartacus-educational.com/COLDenlai.htm John Simkin. "Zhou„Zhou Enlai"Enlai“.] Spartacus Educational.</ref> 1969  m. rugpjūčio mėn. Lin Biao paskelbė, kad svarbūs armijos vadai privalo vykti į tolimas sritis dėl įtampos tarp [[Kinija|Kinijos]] ir [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]]. Džu De turėjo vykti į [[Guangdžou]].<ref>[http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Zhu_De "Zhu„Zhu De"De“.] newworldencyclopedia.org.</ref> 1973  m. Džu vėl grįžo į Nacionalinį Liaudies Kongresą.<ref>[http://www.china.org.cn/china/CPC_90_anniversary/2011-06/16/content_22798472.htm "The„The Tenth National Congress (Aug. 1973)"“.] china.org.cn.</ref>

Iki savo mirties, 1976  m. liepos 6 d., Džu buvo svarbus vyresnysis valstybės veikėjas.<ref>[http://www.chinadaily.com.cn/china/cpc2011/2011-07/06/content_12849381.htm "Zhu„Zhu De Death"Death“.] chinadaily.com.cn.</ref> Jis mirė praėjus šešiems mėnesiams po Džu Enlai mirties<ref>[http://afe.easia.columbia.edu/special/china_1950_leaders.htm "Three„Three Chinese Leaders: Mao Zedong, Zhou Enlai, and Deng Xiaoping - – Asia for Educators - – Columbia University"University“.] columbia.edu.</ref> ir tik prieš du mėnesius iki [[Mao Dzedunas|Mao Dzeduno]] mirties.<ref>[http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/september/9/newsid_3020000/3020374.stm "BBC„BBC ON THIS DAY - – 9 -– 1976: Chairman Mao Zedong dies"dies“.] bbc.co.uk.</ref> Džu po trijų dienų buvo kremuotas, o vėliau palaidotas.<ref>[http://books.google.lt/books?id=BdhDM6Qcl1IC&pg=PA121&lpg=PA121&dq=zhu+de+cremated&source=bl&ots=xdwzriNUmT&sig=vRQGn0vP55SVO1Tiqtv1Xko2eLc&hl=en&sa=X&ei=24kNU8GcFoL4yQGj-4DACw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20cremated&f=false "Encyclopedia„Encyclopedia of Cremation"Cremation“.] google.com.</ref><ref>[http://politics.ntu.edu.tw/RAEC/comm2/InterviewItaly%20Sauro%20Angelini%20English.pdf Sauro Angelini Interview. "Comparative„Comparative Epistemologies for Thinking China"China“. National Taiwan University. June 12, 2013.]</ref>

== Bibliografija ==