Zhu De: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Žmogaus biografija

| vardas=Džu De<br />朱德

| nuo=[[1946]] m. [[lapkričio 28]] d.

| iki= [[1954]] m. [[rugsėjo 27]] d.

| nuo1=[[1959]] m. [[balandis]]

| iki1=[[1976]] m. [[liepa]]

| ankstesnis1= [[Liu Shaoqi]]

|vėlesnis1= [[Ye Jianying]]

| nuo2=[[1954]] m. [[rugsėjo 27]] d.

| iki2= [[1959]] m. [[balandžio 27]] d.

|vėlesnis2= [[Soong Čing-ling]] ir [[Dong Biwu]]

| gimė={{Gimė|1886|12|1}}

| gimimo_vieta= {{flagicon|China}} [[Sičuanas]]

==Ankstyvasis gyvenimas==

 

Džu gimė 1886 m. gruodžio 1 d. vargšo ūkininko šeimoje Hungo mieste, Yilongo apskrityje, kalvotoje ir izoliuotoje šiaurinėje [[Sičuanas|Sičuano]] provincijos dalyje. Jo [[hakai|hakų]] šeima persikėlė į [[Sičuanas|Sičuaną]] migracijos iš [[Hunanas|Hunano]] ir [[Guangdongas|Guangdongo]] provincijų metu. Nepaisant šeimos skurdo, 1892 m. Džu buvo išsiųstas į regioninę privačią mokyklą. Kai Džu sukako devyneri, jį pasiėmėm turtingas dėdė, kurio politinė įtaka leido jam išsiųsti Džu į Junano karo akademiją.<ref>[http://books.google.lt/books?id=iVcKAaedfJsC&pg=PA210&lpg=PA210&dq=zhu+de+yunnan+military+academy&source=bl&ots=4-ZbmvM8k&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20yunnan%20military%20academy&f=false "Mao"] google.com.</ref> 1906 m. prieš imperinių egzaminų nutraukimą, Džu pasiekė Xiucai rangą, kas leido jam klasifikuotis kaip valstybės tarnautojas.<ref>[http://chineseposters.net/themes/zhude.php "Zhu De"] chineseposters.net.</ref><ref>Shum Kui-kwong, Zhu-De (Chu Teh), University of Queensland Press (St. Lucia: 1982), p. 2-3.</ref> Apie 1907 m. jis pradėjo studijas Sičuano vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1908 metais. Vėliau jis grįžo į Yilong pradinę mokyklą kaip sporto instruktorius. Džu buvo šiuolaikinio mokslo ir politinio mokslo šalininkas, todėl buvo atleistas iš pareigų ir įstojo į Junano karo akademiją [[Kunmingas|Kunminge]]. Ten jis prisijungė prie Beiyang armijos ir slaptos politinės visuomenės Tongmenghui ([[Guomindanas|Guomindano]] pradininko).<ref>[http://www.countriesquest.com/asia/china/history/imperial_china/the_manchu_qing_dynasty_1644-1911/internal_threats.htm "The Manchu Qing Dynasty (1644-1911), Internal Threats". Countries Quest. Tongmenghui]</ref>

 

==Nacionalizmas ir karo vadas==

 

Būtent Junano karo akademijoje, Džu pirmą kartą susitiko su Cai E (Tsai Ao).<ref>[http://books.google.lt/books?id=Ac5eFSWg02QC&pg=PA168&lpg=PA168&dq=zhu+de+cai+e&source=bl&ots=cGHWvuxdkO&sig=Ws5KKjCZg4ZhznGM8QikTy6S0mM&hl=en&sa=X&ei=f4kFU_mKBMakyAHri4GYCw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20cai%20e&f=false "Provincial Patriots".] google.com.</ref> 1911 m. liepos mėn. Džu pabaigė akademiją, tačiau pasiliko joje kaip dėstytojas.<ref>[http://www.mindef.gov.sg/safti/pointer/back/journals/2000/Vol26_2/14.htm "V26N2 - Personality Profile: Zhu De [Chu Teh]".] mindef.gov.sg.</ref> Po [[Sinhai revoliucija|Sinhai revoliucijos]] Džu palaikė revoliucinę grupę ir 1911 m. spalio mėn. prisijungė prie Cai E (su kuriuo susipažino dar karo akademijoje) ekspedicinių pajėgų brigados, kuri žygiavo prieš [[Čingų dinastija|Čing dinastijos]] pajėgų [[Sičuanas|Sičuane]]. Be to, 1915-1916 m. Džu tarnavo kaip pulko vadas kampanijoje prieš [[Juan Šikai|Juan Šikajų]]. 1916 m. birželio mėn. po Juano Šikajaus mirties, Cai E tapo [[Sičuanas|Sičuano]] gubernatoriumi, o Džu buvo paskirtas brigados vadu.<ref>Shum Kui-kwong, Zhu-De (Chu Teh), University of Queensland Press (St. Lucia: 1982), p. 3-4.</ref>

 

==Kelias į komunizmą==

 

1922 m. pabaigoje, Džu išvyko į Europą ir studijavo [[Getingeno universitetas|Getingeno universitete]] [[Vokietija|Vokietijoje]] iki 1925 m.<ref>William W. Whitson, Huang Chen-hsia, The Chinese High Command: A History of Communist Military Politics, 1927-1971, Praeger Publishers: New York, 1973, p. 30f.</ref>, kur

sutiko Zhou Enlai. Džu buvo išvarytas iš Vokietijos už savo vaidmenį studentų protestuose.<ref>[http://books.google.lt/books?id=rfu-hR8msh4C&pg=PA307&lpg=PA307&dq=zhu+de+zhou+enlai+gottingen&source=bl&ots=YsgZ_95ksH&sig=xi7-YRrd-Aqgn1BzS56QehZwo-E&hl=en&sa=X&ei=ppEFU9WnLIbSyAHXyYD4Aw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20zhou%20enlai%20gottingen&f=false "Dictionary of Contemporary Chinese Military History".] google.com.</ref> Maždaug tuo pačiu metu jis prisijungė prie Kinijos komunistų partijos. Zhou Enlaibuvo vienas iš jo rėmėjų (turėti rėmėją buvo viena iš bandomosios narystės sąlygų).<ref>[http://www.china.org.cn/china/CPC_90_anniversary/2011-06/21/content_22829447.htm "The legacy of overseas study for China's early leaders: Zhu De".] china.org.cn.</ref> 1925 m. liepos mėn. Džu išvyko į Sovietų Sąjungą studijuoti karinius reikalus, o 1926 m. liepos mėn. grįžo į Kiniją tam, kad nesėkmingai įtikintų [[Sičuanas|Sičuano]] karo vadą Jang Seną paremti Šiaurės ekspediciją.<ref>William W. Whitson, Huang Chen-hsia, The Chinese High Command: A History of Communist Military Politics, 1927-1971, Praeger Publishers: New York, 1973, p. 30f.</ref>

== Džu ir Mao ==

 

Džu glaudus darbas su [[Mao Dzedunas|Mao Dzedunu]] prasidėjo 1928 m., kai su Čen I ir Lin Biao pagalba pabėgo nuo Fan Šišengo apsaugos ir nužygiavo su savo kariuomene iš 10 000 vyrų į Dzinggango kalnus.<ref>[http://books.google.lt/books?id=W0odGKx3TnAC&pg=PA177&lpg=PA177&dq=zhu+de+chen+yi+lin+biao&source=bl&ots=x2vCAZBZx4&sig=gE29esG6jQQyXCZ-JDhTNjJRFLo&hl=en&sa=X&ei=LAsGU6LxM8GbygHX-4GQDg&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20chen%20yi%20lin%20biao&f=false "Mao's Road to Power: From the Jinggangshan to the establishment of the ..."] google.com.</ref> Džu pradėjo stiprinti Mao kariuomenę ir kurti Raudonąją armiją, stiprinant ir plėtojant sovietų kontrolės sritis.<ref>[http://www.marxist.com/chinese-comminist-party-1927-37-part-6.htm Daniel Morley. "The Chinese Communist Party 1927-37 – The development of Maoism – Part Six"] In Defence of Marxism.</ref>

 

== Raudonosios Armijos lyderis ==

 

[[Ilgasis žygis|Ilgajo žygio]] metu Džu De ir Džu Enlai organizavo tam tikras mūšius kartu. Tačiau tai davė tik keletą teigiamų pasekmių, nes reali valdžia buvo Bo Gu ir Otto Brauno rankose. Dzuni konferencijos metu Džu palaikė Mao Dzeduno kritiką Bo ir Brauno atžvilgiu.<ref>[http://books.google.lt/books?id=meBsMli4JN4C&pg=PA71&lpg=PA71&dq=%22zunyi+conference%22&source=web&ots=2WDec7sTR-&sig=5Uz8zR--gfFGl8m7vCeCbr5Q06U&redir_esc=y#v=onepage&q=%22zunyi%20conference%22&f=false "Mao Zedong, Zhou Enlai and the Evolution of the Chinese Communist Leadership".] google.com.</ref>

Po konferencijos, Džu bendradarbiavo su Mao ir Džu Enlaju karinėse reikaluose. 1935 m. liepos mėn. Džu ir Liu Bočengas buvo su Ketvirtąja Raudonąja armija, o Mao Dzedunas ir Džu Enlai su Pirmąja Raudonąja armija.<ref>[http://books.google.lt/books?id=ayLTpS8iujQC&pg=PA117&lpg=PA117&dq=zhu+de+liu+bocheng+fourth+army&source=bl&ots=KD8IOaDrRT&sig=xzytIMGvO1_p_dLG0T4eaGpoKYA&hl=en&sa=X&ei=xtsMU7bqG4bmyQHL4oCYDA&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20liu%20bocheng%20fourth%20army&f=false "New Fourth Army".] google.com.</ref><ref>[http://alphahistory.com/chineserevolution/chinese-revolution-timeline/ "Chinese Revolution".] Chinese Revolution.</ref> Kai pasirodė skirtumai tarp dviejų padalinių, Džang Guotao, Ketvirtosios Raudonosios armijos lyderis privertė Džu vykti į pietinę šalies dalį.<ref>[http://www.republicanchina.org/BattleOfBaizhangguanPass-v0.pdf Battle of Baizhangguan Pass]</ref> Ketvirtoji Raudonoji armija vos išgyveno pasitraukimą iš [[Sičuanas|Sičuano]] provincijos. Po atvykimo į Jan-aną Džu vadovavo Raudonosios armijos atkūrimui pagal Mao politines rekomendacijas.<ref>[http://www.cctv.com/lm/176/71/71839.html CCTV Eyewitnesses to history: Yan'an]</ref>