Zhu De: Skirtumas tarp puslapio versijų

1922 m. pabaigoje, Džu išvyko į Europą ir studijavo [[Getingeno universitetas|Getingeno universitete]] [[Vokietija|Vokietijoje]] iki 1925 m.<ref>William W. Whitson, Huang Chen-hsia, The Chinese High Command: A History of Communist Military Politics, 1927-1971, Praeger Publishers: New York, 1973, p. 30f.</ref>, kur

sutiko Zhou Enlai. Džu buvo išvarytas iš Vokietijos už savo vaidmenį studentų protestuose.<ref>[http://books.google.lt/books?id=rfu-hR8msh4C&pg=PA307&lpg=PA307&dq=zhu+de+zhou+enlai+gottingen&source=bl&ots=YsgZ_95ksH&sig=xi7-YRrd-Aqgn1BzS56QehZwo-E&hl=en&sa=X&ei=ppEFU9WnLIbSyAHXyYD4Aw&redir_esc=y#v=onepage&q=zhu%20de%20zhou%20enlai%20gottingen&f=false "Dictionary of Contemporary Chinese Military History".] google.com.</ref> Maždaug tuo pačiu metu jis prisijungė prie Kinijos komunistų partijos. Zhou Enlaibuvo vienas iš jo rėmėjų (turėti rėmėją buvo viena iš bandomosios narystės sąlygų).<ref>[http://www.china.org.cn/china/CPC_90_anniversary/2011-06/21/content_22829447.htm "The legacy of overseas study for China's early leaders: Zhu De".] china.org.cn.</ref> 1925 m. liepos mėn. Džu išvyko į Sovietų Sąjungą studijuoti karinius reikalus, o 1926 m. liepos mėn. grįžo į Kiniją tam, kad nesėkmingai įtikintų [[Sičuanas|Sičuano]] karo vadą Jang Seną paremti Šiaurės ekspediciją.<ref>William W. Whitson, Huang Chen-hsia, The Chinese High Command: A History of Communist Military Politics, 1927-1971, Praeger Publishers: New York, 1973, p. 30f.</ref>

1927m. po Pirmojo Jungtinio fronto tarp [[Guomindanas|Guomindano]] ir [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partijos]] žlugimo, Guomindano valdžios įsakė Džu vadovauti pajėgoms kovoje prieš [[Zhou Enlai|Zhou Enlajaus]] ir Liu Bochengo Nančango sukilimą.<ref>William W. Whitson, Huang Chen-hsia, The Chinese High Command: A History of Communist Military Politics, 1927-1971, Praeger Publishers: New York, 1973, p. 30f.</ref> Atsižvelgiant į tai, kad Džu padėjo surengti sukilimą, jis ir jo kariuomenėpabėgokariuomenė pabėgo iš Guomindano.<ref>[http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Zhu_De Zhu De - New World Encyclopedia]</ref> Tačiau sukilimui nepavyko gauti palaikymo ir Džu buvo priverstas bėgti iš [[Nančangas|Nančango]] su savo kariuomene. Naudodamasis netikru vardu, Wang Kai, Džu pavyko rasti prieglobstį savo pajėgoms pas karo vadą Fan Šišengą.<ref>[http://www.newworldencyclopedia.org/entry/Zhu_De Zhu De - New World Encyclopedia]</ref> Netrukus Džu tapo nauju Pirmojo Jungtinio Fronto karinio instituto Nančange vadovu.<ref>[http://www.fofweb.com/History/MainPrintPage.asp?iPin=china01091&DataType=WorldHistory&WinType=Free Jinggang Mountain Range CPC History]</ref>