Manoma, kad III t - mečio pr. m. e. pab. dabartinę baltų teritoriją pasiekė naujanaujų klajoklių, vad. virvelinės keramikos kultūros atstovų, gentis,atstovai. kuriaiŠiems susimaišius su vietos gyventojais, susidarė baltų gentysbaltai. Vėlyvojo neolito (II t - metis pr. m. e.) radiniai rodo, kad tuo metu jau buvo susiformavęssusiformavusi gamtospagarba jėgųgamtos kultasjėgoms, išreiškiantisišreiškianti abstrakčias vegetatyvines idėjas. Gyvatės siejimas su gyvybingumu rodo palyginti nemenką abstraktaus mąstymo laipsnį. Animistinio tikėjimo formos galėjo atsirasti vėliau, žymiai pakitus pirmykščiams šeimyniniams santykiams. Apie tikėjimą pomirtiniu gyvenimu galima spręsti iš laidojimo papročių, būtent, iš kapuose randamų įkapių. Laidoti užkasant į žemę pradėta neolite, o neolito pab. kapuose randama ir įkapių (daugiausia akmeninių kovos kirvukų). Tačiau labiau nusistovėję [[baltų laidojimo papročiai|laidojimo papročiai baltuose]] pastebimi tik žalvario a. (II-I t - metyje pr. m. e.), o paprotys dėti įkapes visuotinai įsigali nuo II m. e. a.
