Vitaminas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
rv |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Foods.jpg|thumb|Vaisiai ir daržovės – svarbus kai kurių vitaminų šaltinis]]
'''Vitaminai''' – smulkiamolekuliai [[Organinis junginys|organiniai junginiai]], kurie turi būti gaunami su [[maistas|maistu]] ir [[organizmas|organizmo]] naudojami ne energijai išgauti (kaip maistas), o kaip valdymo, kofermentinės ir panašios medžiagos. Paprastai organizmas vitamino molekulių negamina visiškai arba gamina pernelyg mažai.
'''Vitaminai''' Bendra informacija▼
Vitamino sąvoka paprastai yra specifinė rūšiai, o mikroorganizmuose – net kamienams. Pvz., [[vitaminas C]] yra vitaminas tik aukštesniesiems [[Primatai|primatams]] ir kai kuriems kitiems gyvūnams, tačiau, pvz., [[žiurkė]]ms jis nėra vitaminas.
=== Istorija ===
Vitamino terminą [[1912]] metais pirmasis pavartojo lenkų biochemikas [[Kazimieras Funkas]] (''Kazimierz Funk''). Žodis sudarytas iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''vita'' (gyvenimas) ir priesagos ''-amin'' (aminas), kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė [[aminai|aminams]], nors dabar žinoma ir daug kitokių klasių [http://amwaytau.lt/content/9-vitaminai vitaminų].
Pavadinimai vitaminams iš pradžių buvo suteikiami, atsižvelgiant į [[liga]]s, kurių simptomus jie panaikina (antirachito, antiskorbuto, antipelagros, antiberi - beri vitaminai). Tačiau tam tikros [[avitaminozė]]s sukelia labai įvairius ir kintamus [[simptomas|simptomų]] derinius. Teigiama, kad vitaminų žymėjimas raidėmis buvo pradėtas naudoti istorine jų atradimo tvarka A (pirmąjį kartą aprašytas 1913 m.), B (B1 - 1926 m.), C (1925 m.), D (1922 m.), E (1922 m.), H (1935 m.), K (1935 m.). Tačiau pirmiausiai vitaminu A buvo pavadintas antirachito vitaminas, kurį dabar vadiname vitaminu D. [[Vitaminas B|B grupės vitaminais]] buvo pavadinta vandenyje tirpių organinių maisto medžiagų frakcija.
=== Svarba ir panaudojimas ===
Žmonėms reikalingi 13 skirtingų vitaminų. Jų pats organizmas pasigaminti (susintetinti) negali, todėl privalo gauti su [[maistas|maistu]]. Nors šių junginių dažnai užtenka gauti labai nedideliais kiekiais, organizmui jie yra būtini, daugelis gyvybiškai svarbių reakcijų be vitaminų pagalbos vykti negalėtų.
Specialistai dažnai nesutaria dėl optimalios tam tikrų vitaminų paros dozės, tačiau žinoma, kad per dideli vitaminų kiekiai organizmui gali būti taip pat pavojingi kaip ir per maži. Būklė, kai vitaminų organizme yra per mažai vadinama [[hipovitaminozė|hipovitaminoze]] (kai jų trūksta kritiškai - [[avitaminozė|avitaminoze]]), o kai vitaminų yra pavojingai per daug - [[hipervitaminozė|hipervitaminoze]].
Tiek kritiškas stygius, tiek pavojingas vitaminų perteklius organizme gali sukelti stiprius negalavimus, kartais net [[mirtis|mirtį]]. Tuo tarpu yra tokių vitaminų (pvz., vit. C ar kai kurie B grupės vitaminai), kurių per dideli kiekiai didelės įtakos nepadaro ir yra pašalinami su [[šlapimas|šlapimu]], tačiau trūkumas sukelia itin rimtas ligas. Vienos pavojingiausių ligų, atsirandančių dėl nepakankamo vitaminų kiekio - [[skorbutas]] (vit. C stoka), [[Beri-beri]] (per mažai vit. B<sub>1</sub>), [[pelagra]] (trūksta vit. B<sub>3</sub>).
Vitaminai, skirtingai nuo daugelio kitų su [[maistas|maistu]] gaunamų junginių, nenaudojami kaip energijos šaltinis ar statybinė medžiaga, jie reikalinga formuoti [[kofermentas|kofermentams]], kurie būtini daugeliui fermentinių reakcijų vykti.
=== Transportavimas organizme ===
Vitaminų transportavimo organizme būdas priklauso nuo jų tirpumo. Vandenyje tirpūs vitaminai gali būti transportuojami laisvi kraujo plazma ir limfa, o riebaluose tirpūs vitaminai reikalauja sudėtingesnių pernašos būdų.Vitaminai A, D, K ir E susijungia su chilomikronais, kurie gaminami žarnyno mukozinių ląstelių. Vitaminai A ir D iš kepenų į periferinius audinius pernešami specifinių surišančių baltymų, kuriuos gamina kepenų ląstelės. Taip pat nedideli kiekiai Vit. B1 Vit. B2 Vit. B12 Vit. H pernešami susijungę su specifiniais surišančiais baltymais. Dar vitaminai pernešami nespecifiškai susijungę su albuminu (B2, Vit. B6) ar imunoglobulinais (Vit. B2), susijungę su specifiniais tarpląsteliniais surišančiais baltymais (TSB)(Vit. A, Vit. D, Vit. E, Vit. B2, Vit. B12), eritrocitais (Vit. E, Vit. B3, Vit. B6).
=== Atsargų kaupimas žmogaus organizme ===
Organizme praktiškai kaupiami tiktai riebaluose tirpūs vitaminai, jie sandėliuojami susieti su audinių lipidais. Dėl šios priežasties didžiausios atsargos yra sukauptos rielabalinio audinio nestokojančiuose organuose, tokiuose kaip kepenys.<br />
Vit. A – kepenyse, inkstuose, plaučiuose, antinksčių ir kūno riebaluose, <br />
Vit. D –plazmoje, kūno riebaluose, raumenų ląstelėse, <br />
Vit. E – kūno riebaluose, antinksčiuose, sėklidėse, trombuocituose, <br />
Vit. K – kepenyse, labai nedideliais kiekiais <br />
Vit. C –antinksčiuose, leukocituose, <br />
Vit. B1 – širdyje, inkstuose, smegenyse, raumenų ląstelėse,<br />
Vit. B2 – kepenyse, inksuose, širdyje, <br />
Vit. B6 ir Vit. B12 nedideli kiekiai kaupiami kepenyse, inkstuose, širdyje.<br />
Kiti vandenyje tirpūs vitaminai linkę būti greit pašalinami iš organizmo, todėl jų su maistu turime gauti nuolat.<br />
== Klasifikacija ==
eilutė 10 ⟶ 46:
=== Tirpūs vandenyje ===
* B grupės vitaminai (B1, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B12)
* Vitaminas C (askorbo rūgštis)?
=== Tirpūs riebaluose ===
* Vitaminas
* Vitaminas
* Vitaminas E
* Vitaminas K
| |||