Gimė [[1885]] m. [[kovo 28]] d. Šereitlaukyje. Studijavo žemės ūkį [[Getingeno universitetas|Getingeno universitete]]. Nuo [[1911]] m. valdė Šereitlaukio dvaro ūkį, kurį sudarė 2284 ha. [[1927]]–[[1935]] m. buvo Klaipėdos krašto seimelio pirmininkas. [[1933]] m. [[birželio 21]] d. kartu su [[Ernst Neumann]] įsteigė naują nacistinę partiją – Socialistinę tautos sąjungą (Sovog). VuvoBuvo artimiausias NeumannNoimano patarėjas, dalyvaudavo slaptuose Sovog vadovybės posėdžiuose. Noimanui parūpindavo Seimelio raštinėje gautus viešai neskelbiamus gubernatoriaus raštus. Kviesdavo Noimaną dalyvauti neviešuose Seimelio komisijų posėdžiuose. Leido Seimelio raštinėje rotatoriumi spausdinti slaptus Sovog atsišaukimus bei kovos dainų, kurstančių ginkluotą sukilimą, tekstus. Tarpininkavo [[NSDAP]] vadovybei, kad Noimanas būtų paskirtas Klaipėdos krašto nacistinio sąjūdžio vadu, atsišaukime ir žodžiu ragino krašto gyventojus stoti į Sovog ir, kaip „Mernelaendische Rundschau“ priežiūros tarybos pirmininkas, to laikraščio redaktoriui M. Priekšui įsakė vykdyti Klaipėdos krašte nelojalią Lietuvos valstybės atžvilgiu akciją. Už provokišką veiklą po [[Neumanno-Sasso byla|Neumanno-Sasso bylos]] Lietuvos teismas [[1935]] m. jį buvo nuteisęs 8 metus kalėti, tačiau jau [[1937]] m., spaudžiant Vokietijai, amnestavo. Pasakojama, kad jo laikais šnekėti lietuviškai Šereitlaukio dvare buvo uždrausta. Artėjant [[Raudonoji armija|Raudonajai armijai]] pabėgo į vakarus, kur apsistojo Velgeno miestelyje prie Ebtorfo ir trumpai buvo miestelio meru. Mirė [[1955]] m. [[lapkričio 30]] d. Velgene.
