Tamplieriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
 
== Istorija ==
[[1119]] m. Kryžiaus žygių į [[Šventoji žemė|Šventąją žemę]] metu devyni prancūzų riteris Hugues de Payns ir aštuoni jo giminaičiai riteriai davė neturto ir priklausomybės įžadus [[Jeruzalė]]s patriarchui, prisiimdami atsakomybę už keliaujančiųjų [[maldininkai|maldininkų]] saugumą. Karalius [[Balduinas II]] paskyrė jiems dalįvietą savo rūmų Jeruzalėje, netolibūstinei [[Jeruzalės šventykla|Saliamono šventyklos]] pietrytiniame sparne. Riterius vienuolius imta vadinti „Jeruzalės šventovės neturtingaisiais [[Kristus|Kristaus]] broliais“. [[1128]] m. popiežius [[Honorijus II]] patvirtino jų ordiną ir paskyrė didįjį magistrą. Riteriai vienuoliai vilkėjo baltais apsiaustais, papuoštais aštuonkampiais raudonais [[kryžius|kryžiais]] (kankinystės simbolis) ir nešiojo baltą lininį diržą (tyros širdies simbolis).
 
Apie ordiną ir jo veiklą mažai kas žinoma iki [[1128]] m., kai popiežius [[Honorijus II]] Trua susirinkime oficialiai pripažino ordiną ir paskyrė didįjį magistrą. Trua susirinkime dalyvavę vienuoliai Prancūzijoje ir Anglijoje pradėjo aktyviai ir sėkmingą verbavimo į ordiną kampaniją. Tuo tikslu daugelis jų grįžo į tėvynę, pats Hugues de Payns aplankė Šampanę, Anžu, Normandiją ir Flandriją, taip pat Angliją ir Škotiją. Ordinas greit plėtėsi, į jį įstojo daug kilmingų [[bajorai|bajorų]]. Krikščioniško pasaulio galingieji ordinui skyrė didžiules dovanas. Tai užtikrino stabilią ordino ekonominę padėtį Vakaruose, ypač Prancūzijoje, dėl to jis buvo laikomas prancūzišku ordinu.
 
1139 m. kovo 29 d. popiežius Inocentas II išleido bule, pavadintą ''Omne Datum Optimum'', pagal kurią tamplieriai galėjo laisvai kirsti bet kokias sienas, buvo atleidžiami nuo mokesčių ir nebuvo pavaldūs niekam išskyrus patį Romos popiežių.
 
=== Ordino klestėjimas ===
Ordinas greit plėtėsi, į jį įstojo daug kilmingų [[bajorai|bajorų]]. Krikščioniško pasaulio galingieji ordinui skyrė didžiules dovanas. XIII a. antroje pusėje tamplierių skaičius pasiekė 30 tūkst. [[riteriai|riterių]]{{faktas}}, o jų turtai buvo vertinami 54 milijonais [[frankas|frankų]]{{faktas}}. Ordinas tapo savarankiška valstybe su savo kariuomene, teismais, policija, finansais. Jis susidėjo iš provincijų, kurioms vadovavo [[komtūras|komtūrai]]. Ordino broliai skirstėsi į riterius, kaplanus ir tarnaujančiuosius brolius. Tamplieriais galėjo tapti tik nevedę vyrai, kilę iš kilmingų šeimų ir nepriklausantys kitiems ordinams. Tamplierių ordino įtaka ir turtai kėlė pavydą ir nepasitikėjimą kitų ordinų ir net karalių tarpe. Ordino riteriai sėkmingai vertėsi ūkine, bankine bei prekybine veikla, jiems priklausė didžiulės [[latifundija|latifundijos]]. Jie turėjo savo [[bankas|bankus]] [[Londonas|Londone]] ir [[Paryžius|Paryžiuje]].
 
=== Ordino žlugimas ===