Tamplieriai: Skirtumas tarp puslapio versijų

726 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Perkeliamos 71 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q41300.)
[[Vaizdas:Seal of Templars.jpg|thumb|right|250px|Tamplierių ordino herbas]]
'''Tamplieriai''' ({{fr|templiers}}, nuo ''temple'' - šventykla) – riterių ordinas, kurį Šventojoje žemėje 1119 m. po Pirmojo kryžiaus žygio įkūrė nedidelė riterių grupė. Ordinas egzistavo apie du šimtmečius ir buvo išformuotas [[1312]] metais. Kartu su [[joanitai]]s tai buvo vienas iš pirmųjų karinių dvasinių ordinų.
'''Tamplieriai''' – [[viduramžiai|viduramžių]] laikų krikščioniškoji karinė organizacija, egzistavusi apie du šimtmečius ir išformuota [[1312]] metais.
 
XII-XIII a. ordinas buvo labai turtingas, jam priklausė plačios žemės valdos tiek kryžiuočių įsteigtose valstybėse Palestinoje ir Sirijoje, tiek Europoje. Popiežius, kuriam ordinas tiesiogiai buvo pavaldus, templieriams suteikė plačias bažnytines ir juridines privilegijas. Neretai ordinas atliko kryžiuočių įsteigtų Rytuose valstybių karinės apsaugos funkcijas, nors jo įsteigimo metu pagrindiniu tikslu buvo deklaruotas į Šventąją žemę atvykstančių maldininkų gynimas. 1291 m. kryžiuočiai iš Palestinos buvo išvyti Egipto sultono, o templieriai ėmėsi prekybos ir [[Lupikavimas|lupikavimo]], sukaupė didelius turtus. Jų santykiai su popiežiumi ir Europos monarchais suprastėjo.
Tamplierių arba Šventovės [[riteris|riterių]] [[ordinas|ordino]] (žodis ''Temple'' prancūzų kalboje reiškia ''šventovę'' arba ''šventyklą'') istorija suvaidino esminį vaidmenį XVIII a. laisvųjų mūrininkų sistemose bei judėjimuose. Dar ir šiandien Švediškoje sistemoje, o taip pat Škotiškame rituale ir „Knights Templar“ mokymuose ryškus tamplierių riterių pėdsakas.
 
1307-1314 m. Prancūzijos karalius [[Pilypas IV Gražusis|Filipas IV]], smabūs feodalai ir katalikų bažnyčia ėmėsi ordino narius suiminėti, kankinti ir žudyti, o 1312 m. popiežius [[Klimentas V]] ordiną panaikino.
 
== Istorija ==