|
| paveikslėlio apibūdinimas = Jurgis Sprogys
| paveikslėlio dydis = 280px
| gimimo data = {{Gimė|18721902|23|1221}}
| gimimo vieta = [[VanagaiKuršlaukiai (Klaipėda)|VanagaiKuršlaukiai]], [[AgluonėnųDovilų valsčius]], [[Klaipėdos apskritis]]
| mirties data = {{Mirė|19341967|68|2331|18721902|23|1221}}
| mirties vieta = [[Klaipėda]], palaidotas Vanagų kapinėse
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas = Martynas Sprogys
| motina = Urtė Žvilikė
| vaikai = Martynąs, Vilius, Jurgįs, Ansas, Mėta, Gerda, Helmutas, Hildegarda, Rūta-Ingrida, Jonas.
| vaikai =
| veikla = [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] spaudosVanagų darbuotojasevangelikų liuteronų kunigas, poetasKonsistorijos narys (vicepirmininkas),devynių politinisKlaipėdos irkrašto visuomenėsparapijų veikėjasdekanas.
| sritis =
| įstaigos =
| pastabos =
}}
'''Jurgis ArnašiusSprogys''' ([[18721902]] m. [[vasariokovo 1221]] d. [[VanagaiKuršlaukiai (Klaipėda)|VanagaiKuršlaukiai]], [[AgluonėnųDovilų valsčius]], [[Klaipėdos apskritis]] – [[19341967]] m. [[birželiorugpjūčio 2331]] d. [[Klaipėda]], palaidotas Vanagų kapinėse) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] spaudosVanagų darbuotojas,evangelikų liuteronų poetaskunigas, politinisKonsistorijos irnarys visuomenės(vicepirmininkas),devynių veikėjas.<ref>[[TarybųKlaipėdos Lietuvos enciklopedija]], I,krašto 106parapijų psldekanas.</ref>
== Biografija ==
Baigė pradinius mokslus Laugalių ir Dovilų mokyklose, dirbo savo tėvo ūkyje. [[1932]] m. vedė Anę Lapytę (g. 1912) iš Šilininkų kaimo, Priekulės parapijos. Rusų buvo išsiųstas į lagerį Estijoje, bet po dešimties mėnesių [[1945]] m. rugpjūtį grįžo į Lietuvą. Po II-ojo pasaulinio karo Jurgis Sprogys pradėjo dirbti sakytojo darbą.
Nuo [[1893]] m. dirbo raidžių rinkėju [[Tilžė]]je. [[1893]]–[[1897]] m. ir [[1899]]–[[1924]] m. redagavo laikraščius „[[Tilžės keleivis]]“, [[1897]]–[[1898]] m. [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]]. Leidėjui reikalaujant palaikyti vokiečių nacionalistų partiją buvo palikęs „Tilžės keleivį“, sugrįžęs pakeitė vokiškai konservatyvią jo kryptį. {{šaltinis|{{ŽE|33}}}} [[1893]]–[[1894]] m. ir [[1906]]–[[1923]] m. rengė „Tilžės keleivio" kalendras. [[1918]]–[[1924]] m. [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Mažosios Lietuvos tautinės tarybos]] narys. [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Tilžės aktas|Tilžės Akto]] signataras. [[1924]] m. grįžo į Klaipėdą, dirbo teismo tarnautoju. [[1924]]–[[1925]] m. laikraščio „Pajūrio sargas“ redaktorius, bendradarbiavo laikraštyje „[[Lietuvos keleivis]]“. Periodinėje spaudoje paskelbė straipsnių, eilėraščių.<ref>{{VLE|II|37|[[Domas Šniukas]]|Jurgis Arnašius}}</ref>
[[1946-1950]] m. dirbo kantorium Vanagų parapijoje, [[1950]] rugpjūčio 27 d. pašventinamas Vanaguose kunigu-diakonu. Be Vanagų aptarnavo dar Saugų, Plikių, Kintų ir kt. parapijas. Kolūkyje dirbo kalviu, gerai griežė smuiku, taip pat vargonėliais, mandolina, triūba. Po sunkios ligos mirė 1967 VIII 31 d. Dvyliuose (Vanagų par.). Palaidotas Vanagų kapinėse šalia kun. [[Kristupo Lokio]], buvusio misionieriaus Indijoje.
Vaikaitis [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] profesorius [[Helmutas Arnašius]].<ref>{{LLE|Arnašius, Jurgis|[[Kęstutis Saldžiūnas]]}}</ref>
== Šaltiniai ==
{{reflist}}
[[Kategorija:Poetai]]
| 