Margarita de Valua: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 40:
}}
'''Margarita de Valua''' ({{fr|Marguerite de Valois}}; [[1553]] m. [[gegužės 14]] d. [[Sen Žermen an Lė]], [[Prancūzija]] – [[1615]] m. [[kovo 27]] d. [[Paryžius]], Prancūzija), taip pat žinoma kaip „Karalienė Margo“ – Prancūzijos princesė, karalius [[Henrikas II|Henriko II]] ir [[Kotryna Mediči|Kotrynos Mediči]] dukra. Po santuokos su [[Henrikas IV Burbonas|Henriku Navariečiu]] (būsimasis [[Henrikas IV Burbonas]]) tapo Navaros ir [[Sąrašas:Prancūzijos karalienės|Prancūzijos karaliene]]. Tačiau po to, kai Henrikas Navarietis užėmė Prancūzijos sostą, Margaritai de Valua teko su juo išsiskirti, nes ji negalėjo turėti vaikų. Jų santuoka buvo oficialiai anuliuota 1599 m.
== Biografija ==
=== Jaunystė ===
Margarita buvo Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos Mediči trečia dukra ir septintu vaiku. Ji buvo jauniausias vaikas šeimoje. Jos broliai [[Pranciškus II]], [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolis IX]] ir [[Henrikas Valua|Henrikas III]] buvo Prancūzijos karaliais, o jos sesuo Elžbieta de Valua tapo Ispanijos karaliaus [[Pilypas II Habsburgas|Pilypo II Habsburgo]] trečia žmona.
[[Vaizdas:Margot 001.jpg|thumb|left|200px|Margarita apie 1560 m.]]
Eilutė 62:
=== Navaros Karalienė ===
[[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus naktį]] Margarita išgelbėjo keletą hugenotų, tarp kurių buvo ir jos vyras. Ji įleido juos į savo kambarius ir atsisakė atidaryti duris žudikams. Po [[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties]] [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] turėjo priimti katalikybę.
1576 m. [[Henrikas IV Burbonas|Henrikui Navariečiui]] pavyko pabėgti iš Paryžiaus, tačiau jo žmona, Margarita, turėjo pasilikti. Po [[Šventojo Baltramiejaus naktis|Šventojo Baltramiejaus nakties]] Margaritos laisvė buvo atimta ir ji daugiau nei trejus metus gyveno Paryžiuje. Galiausiai 1578 m. buvo pasirašytas laikinas taikos susitarimas su hugenotais ir Margaritai buvo suteiktas leidimas grįžti pas savo vyrą į Navarą. Iki 1582 m. Margarita gyveno Nerake, [[Navaros karalystė|Navaroje]].
1582 m. Margarita grįžo pas savo brolį [[Henrikas Valua|Henriką III]] į Paryžių. Tačiau jau greitai ji buvo priversta palikti Paryžių, nes jos brolis, [[Prancūzijos karalius]], [[Henrikas III]], apkaltino ją, kad ji neatlieka savo pareigų [[Valua]] šeimai, nes vietoj politinės tarpininkės, kuria ji buvo visus šiuos metus, Margarita pasirinko savo laiką leisti su meilužiu.
Po ilgų derybų jai buvo leista grįžti pas savo vyrą į [[Navaros karalystė|Navarą]]. Tačiau [[Navaros karalystė|Navaroje]] Margarita susidūrė su šaltu priėmimu, nes jos vyras [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] buvo užimtas savo meilės santykiais su Diana d‘Andoins, grafiene de Guiche. Be to, 1584 m. po Margaritos jaunesniojo brolio Pranciško Valua, Alansono kunigaikščio, mirties, [[Henrikas IV Burbonas|Henrikas Navarietis]] tapo teisėtu Prancūzijos sosto įpėdiniu. Tai leido jam nebesinaudoti žmonos tarpininkavimu savo santykiuose su Prancūzijos karaliumi ir savarankiškai diktuoti sąlygas bevaikiam [[Henrikas Valua|Henrikui III]].
[[Vaizdas:CLOUET MARGUERITE DE VALOIS.jpg|thumb|right|200px|Margarita de Valua, 1573 m.]]
Esant tokiai situacijai, 1585 m. Margarita de Valua nuvyko į [[Aženas|Aženą]], savo katalikišką grafystę pietų Prancūzijoje. [[Aženas|Ažene]] ji paskelbė save Katalikų lygos nare ir atnaujino santykius su hercogu de Gizu. Tai buvo atviras pasipriešinimas savo vyrui, [[Henrikas IV Burbonas|Henrikui Navariečiui]], ir broliui, [[Henrikas Valua|Henrikui III]]. Tačiau jau po kelių mėnesių [[Aženas|Aženo]] gyventojai sukilo prieš karalienę Margaritą ir ji turėjo bėgti į Karlą. 1586 m. jos brolis [[Henrikas Valua|Henrikas III]] įkalino ją Ussono pilyje, Overnės provincijoje.
Per tą laiką Margarita de Valua parašė memuarus, kuriuose ji pasakoja apie savo brolių [[Karolis IX Maksimilijonas|Karolio IX]] ir [[Henrikas Valua|Henriko III]] santykius su [[Henrikas IV Burbonas|Henriku IV]]. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio tekstas Prancūzijoje, kurio autore buvo moteris.<ref>[http://clio.revues.org/137 Éliane VIENNOT, Une intellectuelle, auteure et mécène parmi d’autres : Marguerite de Valois (1553–1615)] (prancūzų k.)</ref> Margaritos de Valua memuarai buvo išleisti tik po jos mirties, 1628 m.
Eilutė 80:
=== Paskutinieji metai ===
Vyresniame amžiuje Margarita grįžo į [[Paryžius|Paryžių]] ir susitaikė su savo buvusiu vyru ir jo antrąja žmona, [[Marie de' Medici|Marija de Mediči]].
Paryžiuje ji tapo meno globėja, rūpinosi vargšais, padėdavo planuoti Prancūzijos dvaro renginius bei auklėjo [[Henrikas IV Burbonas|Henriko IV]] ir [[Marie de' Medici|Marijos de Mediči]] vaikus.
Margarita mirė 1615 m. kovo 27 d. nuo plaučių uždegimo. Visą savo turtą ji paliko karaliui [[Liudvikas XIII|Liudvikui XIII]], kurį mylėjo kaip savo sūnų.<ref>http://famvin.org/wiki/Valois,_Margu%C3%A9rite_de</ref>
== Šaltiniai ir išnašos ==
{{reflist}}
== Nuorodos ==
| |||