Karolis IX: Skirtumas tarp puslapio versijų

111 baitų pašalinta ,  prieš 6 metus
nėra keitimo aprašymo
|motina = Margarita Leijonhufvud
|sutuoktinis =
|sutuoktinė = Karina Nilsdoter (nesusituokę)<br /> Ona Marija <br /> [[Kristina fon Holštein-Gotorp]]
|vaikai = [[Karolis Karlsonas Gilenshilmas]] <br /> Margarita Elžbieta <br /> Elžbieta Sabina Liudvikas <br /> Kotryna <br /> Gustavas <br /> Marija <br /> [[Gustavas II Adolfas]] <br /> Marija Elžbieta <br /> Kristina <br /> Karolis Pilypas
|titulas0 = [[Vaizdas:Lesser CoA of Sweden.png|35px|left]] [[Švedijos karalius]]
 
== Biografija ==
 
[[Vaizdas:ChristinaOldenburgSweden.jpg|thumb|left|150px|Karolio IX antroji žmona Kristina fon Holštein-Gotorp]]
Kilęs iš [[Vazų dinastija|Vazų dinastijos]]. Tėvas [[Gustavas I Vaza]], motina Margarita Leijonhufvud, broliai [[Erikas XIV]] ir [[Jonas III Vaza]].
 
 
[[1560]] m. pagal tėvo testamentą jam valdyti atiteko [[Sudermanijos kunigaikštystė]] ir [[Varmlandas]]. [[1568]] m. kartu su broliu Jonu nuvertė Eriką XIV. Savo valdose vykdė nepriklausomą politiką, kartais priešingą karaliaus Jono III, pagal [[1587]] m. konstituciją tapusio ir Sudermanijos aukščiausiu siuzerenu, valiai.
[[Vaizdas:Karl IX-staty, Göteborg.jpg|thumb|left|150px|Paminklas Karoliui IX Geteborge]]
1592 m. mirus Jonui III ir Švedijos karaliumi formaliai tapus jo sūnui [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovui [[katalikai|katalikui]] [[Zigmantas Vaza|Zigmantui Vazai]], Karolio įtaka sumenko. [[1593]] m. jis įsipareigojo ginti [[liuteronai|liuteronybę]]. [[1594]] m. pripažintas regentu. Per konfliktą su valstybės Taryba, kurios dauguma palaikė Zigmantą Vazą, rėmėsi smulkiąja bajorija ir valstiečiais. [[1598]] m. nugalėjo su kariuomene Švedijoje išsilaipinusį Zigmantą Vazą, privertė jį išduoti valstybės Tarybos vadovus, juos [[1610]] m. nubaudė mirtimi. [[1599]] m. Zigmantas Vaza buvo pašalintas iš sosto.
 
1592 m. mirus Jonui III ir Švedijos karaliumi formaliai tapus jo sūnui [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovui [[katalikai|katalikui]] [[Zigmantas Vaza|Zigmantui Vazai]], Karolio įtaka sumenko. [[1593]] m. jis įsipareigojo ginti [[liuteronai|liuteronybę]]. [[1594]] m. pripažintas regentu. Per konfliktą su valstybės Taryba, kurios dauguma palaikė Zigmantą Vazą, rėmėsi smulkiąja bajorija ir valstiečiais. [[1598]] m. nugalėjo su kariuomene Švedijoje išsilaipinusį Zigmantą Vazą, privertė jį išduoti valstybės Tarybos vadovus, juos [[1610]] m. nubaudė mirtimi. [[1599]] m. Zigmantas Vaza buvo pašalintas iš sosto.
[[Vaizdas:Karl IX-staty, Göteborg.jpg|thumb|left|150px|Paminklas Karoliui IX Geteborge]]
[[1604]] m. Karolis Riksdago luomų paskelbtas karaliumi, [[1607]] m. karūnuotas. Dėl jo konflikto dėl sosto su sūnėnu Zigmantu Vaza [[1600]] m. prasidėjo Abiejų Tautų Respublikos – Švedijos karas. Švedai [[1605]] m. pralaimėjo prie [[Salaspilio mūšis|Salaspilio]], bet išlaikė [[Estija|Estiją]]. [[1610]] m. Karolis IX sudarė sąjungą su Rusijos caru [[Vasilijus IV Šuiskis|Vasilijumi IV Šuiskiu]]. 1610 m. jo prašymu pasiuntė kariuomenę į [[Rusiją]], [[1611]] m. užėmė [[Naugardas|Didijį Naugardą]]. Dėl aktyvumo Laplandijoje 1611 m. kilo [[Kalmaro karas]] su [[Danija]].<ref>{{VLE|IX|471||Karolis IX}}</ref>
 
Įkūrė [[Geteborgas|Geteborgą]].
== Literatūra ==
* Rosén, Jerker (1962). i Sten Carlsson: Svensk historia I. Tiden före 1718. Stockholm: Bonnier, sid. 455–487.
* Henriksson, Alf (1963). Svensk historia I, 1996, Stockholm: Bonnier, sid. 329–393. ISBN 91-0-056167-3.
* Sundberg, Ulf (1998). Svenska krig 1521–1814. Stockholm: Hjalmarson & Högberg, sid. 88-145. ISBN 91-89080-14-9.
* Larsson, Lars-Olof (2005). Arvet efter Gustav Vasa. Stockholm: Prisma. ISBN 91-518-4773-6.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{S-start}}
{{s-aft|after=[[Gustavas II Adolfas]]}}
{{end}}
 
== Literatūra ==
* Rosén, Jerker (1962). i Sten Carlsson: Svensk historia I. Tiden före 1718. Stockholm: Bonnier, sid. 455–487.
* Henriksson, Alf (1963). Svensk historia I, 1996, Stockholm: Bonnier, sid. 329–393. ISBN 91-0-056167-3.
* Sundberg, Ulf (1998). Svenska krig 1521–1814. Stockholm: Hjalmarson & Högberg, sid. 88-145. ISBN 91-89080-14-9.
* Larsson, Lars-Olof (2005). Arvet efter Gustav Vasa. Stockholm: Prisma. ISBN 91-518-4773-6.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{Švedijos monarchai}}
5 714

pakeitimų