Širšuolas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Regina Ku. (aptarimas | indėlis)
S įdėta nuoroda į Smaugtapilviai, nes buvo tik lot. Apocrita
Eilutė 24:
 
== Maistas ==
Suaugę širšuolai maitinasi vien tik skystu maistu. Jie turi lakamuosius burnos organus ir geria [[nektaras|nektarą]] bei medžių [[sula|sulą]]. Labiausiai šie plėviasparniai mėgsta saldų maistą. Suaugę širšuolai minta [[liepa|liepų]] ir [[uosis|uosių]] sultimis, taip pat mėgsta pasistiprinti prinokusių [[vaisius|vaisių]] sultimis bei minkštimu. Jeigu besimaitinančiam širšuoluiširšuoliui sutrukdoma, jis supyksta ir gelia.
 
Širšuolai medžioja ir [[vabzdžiai|vabzdžius]], tačiau patys jų neėda, bet neša lervoms. Medžiodami vabzdžius širšuolai pasikliauja puikia [[rega]]. Jie skraido ir dairosi grobio. Kiekvienas širšuolas per dieną sunaikina apie penkias muses. Sugavę auką, pirmiausia nuplėšia maistui nevartojamus galvą, galūnes ir sparnus, palikdami tik maistingąsias kūno dalis: krūtinę ir pilvelį, kuriuos susmulkina žandikauliais į skystąją masę. Gautas „maltinukas“ atnešamas į lizdą ir juo maitinamos lervos. Širšuolai maitindami lervas medžioja ir šviesiuoju, ir tamsiuoju paros metu, tad lervos minta ir naktiniais vabzdžiais. Kai trūksta maisto, širšuolai medžioja visą naktį. Jie geba pagauti vikrius, greitai skraidančius dieninius vabzdžius. Alkanos širšuolų lervos atkreipia su grobiu grįžusių darbininkių dėmesį skleisdamos girgždesį. Sočios lervos tyliai tūno akutėse, kol maistas paskirstomas visoms lervoms po lygiai.