John Ronald Reuel Tolkien: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
|
| fonas = lit
| paveikslėlis = Tolkien 1916.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = Tolkinas su karine uniforma, 1916 m.
| paveikslėlio dydis = 220px
|}▼
| gimimo data = {{Gimė|1892|1|3}}
| gimimo vieta = [[Blumfonteinas]], [[Oranžo Laisvoji valstija]]
| mirties data = {{Mirė|1973|9|2|1892|1|3}}
| mirties vieta = [[Bornmutas]], [[Dorsetas]], [[Anglija]]
| tautybė = anglas
| pilietybė = Jungtinės Karalystės
| sutuoktinis = Edith Bratt (1916–1971; iki jos mirties)
| tėvai =
| vaikai = John Francis (1917–2003)<br />Michael Hilary (1920–1984)<br />[[Christopher Tolkien|Christopher John]]<br />Priscilla Anne
<!-- Veikla -->
| veikla = [[rašytojas]], profesorius, [[filologija|filologas]], [[poezija|poetas]]
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas = „[[Hobitas]]“<br />„[[Žiedų valdovas]]“<br />„[[Silmariljonas]]“
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos=
|vikiteka=Category:J. R. R. Tolkien
'''Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas''' ({{en|John Ronald Reuel Tolkien}}; [[1892]] m. [[sausio 3]] d. [[Blumfonteinas|Blumfonteine]]
== Biografija ==
Dž. R. R. Tolkino tėvai Artūras Tolkinas (''Arthur Tolkien'') ir Meibelė Tolkien (''Mabel Tolkien'', mergautinė pavardė
Šeima, likusi be pajamų, apsigyveno [[Birmingemas|Birmingeme]] pas Meibelės tėvus. [[1896]] m. visi trys persikėlė į Serehoulą (''Sarehole''), miestelį [[Vorčesteršyras|Vorčesteršyre]]. Prisiminimai iš šio gyvenimo etapo darė didelę įtaką Tolkino kūrybai.
Abu savo sūnus Meibelė iš pradžių mokė pati. Iš jos Ronaldas (Tolkinas paprastai vadintas viduriniuoju vardu) išmoko [[lotynų kalba|lotynų kalbos]] pagrindus, piešti, perėmė motinos meilę augalams. Vėliau Ronaldas mokėsi Birmingemo Karaliaus Edvardo mokykloje, Šv. Filipo mokykloje bei, galiausiai, [[Oksfordo universitetas|Oksfordo universitete]].
[[1900]] m. Meibelė priėmė [[katalikybė|katalikų]] tikėjimą ir taip sukėlė savo šeimos, priklausiusios [[anglikonų bažnyčia|anglikonams]], pyktį. Po Meibelės mirties nuo diabeto [[1904]] m., Ronaldas viena iš motiną nualinusių priežasčių ėmė laikyti šiuos religinius nesutarimus. Motinos
Mirus motinai, Ronaldas ir Hilaris pateko į tėvo Frensio Ksavjero Morgano (''Francis Xavier Morgan'') globą. Ne kartą kraustęsi iš vienos vietos į kitą, galiausiai berniukai atsidūrė ponios Folkner (''Faulkner'') nuomojamame kambaryje. Aukštu žemiau gyveno trejais metais už Ronaldą vyresnė mergina, vardu Edita Meri Brat (''Edith Mary Bratt''). Jaunuoliai greitai susidraugavo, tačiau tėvas Morganas, netyčia sužinojęs apie šį romaną, uždraudė porai susitikinėti. Kurį laiką Ronaldas su Edita vienas kito nematė. Sulaukęs pilnametystės, Ronaldas susirado mylimąją, tačiau ši jau buvo susižadėjusi su kitu. Sužadėtuvės buvo nutrauktos, ir [[1916]] m. [[kovo 22]] d. Ronaldas
[[1915]] m. baigęs Oksfordo universitete anglų kalbą, Tolkinas tapo britų armijos leitenantu. [[1916]] m. jis buvo ryšininku [[Somos mūšis|Somos mūšyje]]. Per šį mūšį žuvo du geriausi jo draugai, su kuriais mokykloje buvo subūręs grupelę „T.C.B.S.“. Pats Tolkinas dėl silpnos sveikatos buvo priverstas grįžti į Angliją. Sveikdamas jis pradėjo rašyti „Prarastųjų sakmių
[[Vaizdas:Tolkiengrab.jpg|thumb|right|Editos Tolkin ir Ronaldo Tolkino kapas]]
Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] dirbo prie [[Oxford English Dictionary]], [[1920]] m. gavo dėstytojo vietą
Gyvendamas ir dirbdamas [[Oksfordas|Oksforde]], Tolkinas priklausė diskusijų grupei, vadintai [[Inklingai]]s.
Tolkinas buvo vidurinės anglų kalbos vakarinio dialekto specialistas. Šis dialektas jį patraukė tuo, kad iš juo kalbėjusios vietovės buvo kilusi jo motinos Meibelės giminė. Laisvai kalbėjo lotyniškai, [[graikų kalba|graikiškai]], [[islandų kalba|islandiškai]], mokėjo senąsias germaniškąsias kalbas. Jį labai žavėjo [[suomių kalba|suomių]] ir [[valų kalba|valų kalbos]], pagal jas sukūrė dvi dirbtines kalbas [[Quenya]] ir [[Sindarin]]. Kaip lyginamosios kalbotyros specialistas, žinojo ir apie [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] – pavyzdžiui, Oxford English Dictionary prie žodžio ''wasp'' cituoja ir lietuvišką ''vapsvą''. Nors publikacijų Tolkinas išleido daugiau grožinių nei mokslinių, iki šiol cituojama jo poemos
Su žmona Edita susilaukė ketverto vaikų: sūnų
Edita mirė [[1971]] m. Abu sutuoktiniai palaidoti ''Wolvercote'' kapinėse Oksforde. Ant antkapio po tikraisiais parašyti ir vardai ''Beren'' bei ''Lúthien'' – šių Tolkino mitologijų personažų istorija buvo įkvėpta paties Ronaldo romano su Edita.
== Kūryba ==
Tolkinas dar būdamas vaikas ėmė kurti [[dirbtinė kalba|dirbtines kalbas]], jos vis sudėtingėjo. Suprasdamas, kad kalbos bus negyvos, kol jomis niekas nekalbės, Tolkinas ėmė kurti pasaulį, vėliau pavadintą Arda, kuriame gyveno padermės ir tautos, turėjusios savo kalbas, istoriją, mitologiją ir t. t. Greitai buvo sukurta visa kalbinė etimologinė sistema. Dvi kalbos, Tolkino pasaulyje vartotos elfų, yra pakankamai išvystytos, kad jomis būtų galima kurti nesudėtingus tekstus ([[Quenya]] (kvenja) ir [[Sindarin]], arba sindų kalba).
Šioms istorijoms kurti paskata buvo ir noras „sukurti mitologiją Anglijai, mano šaliai“. Tolkinas turėjo išskirtinę vaizduotę ir jam patiko literatūriniais bandymais bandyti atkurti tai, kas slepiasi už išlikusių senosios germaniškosios bei anglosaksiškosios mitologijų fragmentų. Pavyzdžiui, jis niekada nemėgo fėjų ir [[elfas|elfų]], kokius juos vaizdavo airių mitologija ar [[William Shakespeare|Viljamas Šekspyras]]. Jam atrodė, kad, kai anglosaksų protėviai dar nebuvo įsikėlę į Britų salas, elfai buvo daug rimtesni ir svarbesni personažai. Tolkinas naudojosi [[edos|edų]], [[anglosaksai|anglosaksų]] poemų, [[germanai|germanų]], [[suomiai|suomių]] ir kitų tautų mitologijų motyvais. Pavyzdžiui, jo istorija apie Tūriną Turambarą buvo
„Mitologijos Anglijai“ prasidėjo su „Prarastųjų sakmių knyga“ (''Book of Lost Tales'') [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo
[[Vaizdas:Birdandbaby.jpg|thumb|right|Užeiga „The Eagle and Child“, kurią [[Inklingai]] vadino „The Bird and Baby“]]
eilutė 66 ⟶ 75:
[[Vaizdas:Corinna werder emyn muil.jpg|thumb|left|Bandymas pavaizduoti Viduržemės kraštovaizdį: Emiun Muilo kalvos]]
-->
Tolkino kūrybos buvo įkvėpti įvairūs dailininkai, muzikantai. Pauline Baynes iliustravo du mažiau žinomus Tolkino kūrinius, drauge su Donald Swann Tolkinas išleido dainų knygą „The Road Goes Ever On“. „Žiedų valdovui“ iliustracijas buvo piešusi (ir siuntė Tolkinui) [[Danija|Danijos]] karalienė [[Margareta II]]. Internete gausu tolkinistų piešinių. Vieni iš žymiausių dailininkų – Anke-Katrin Eismann, Katherine Katrina Chmiel, Inger Edelfeldt, Ted Nasmith. Karen Wynn-Fonstad išleido
[[1968]] m. Tolkinas pardavė „Hobito“ ir „Žiedų valdovo“ ekranizacijos bei teatrinių pastatymų teises „[[United Artists]]“, tačiau jie filmo nesukūrė, todėl [[1976]] m. teisės buvo parduotos
Sukurta įvairių Tolkino kūrinių parodijų. Garsiausia angliška parodija yra Henry N. Beard ir Douglas C. Kenney „Bored of the Rings“ (''Nusibodo tie žiedai''; [[1968]]). Iš rusiškų galima paminėti „Zvirmarillion“ (aut. A. Sviridov), „Juodąją Ardos knygą“.
== Įtaka ==
Tolkino įtaka fantastikai gali būti prilyginta [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]] įtakai menui ar [[The Beatles]] muzikai. Viduržemės būtybės tapo neatsiejama šiuolaikinės tradicinės [[maginė fantastika|maginės fantastikos]] dalimi, jos figūruoja šimtuose knygų, filmų ar žaidimų, įskaitant [[Žaidimas vaidmenimis|RPG]] „[[Dungeons and Dragons]]“, kortų žaidimus „[[Magic: the Gathering]]“, „[[Spellfire]]“, kompiuterinius žaidimus „[[Heroes of Might and Magic]]“, „[[Age of Wonders]]“, „[[Arcanum: Of Steamworks and Magick Obscura]]“, „[[Dragon Age: Origins|Dragon Age]]“, „[[Warcraft]]“. [[Epinis metalas|Epinio metalo]] grupė [[Summoning]] Tolkino kūrybai paskyrė ne vieną albumą.
== Bibliografija ==
eilutė 116 ⟶ 125:
* [[1975]] ''Sir Gawain and the Green Knight'', ''Pearl'' (poema) ir ''Sir Orfeo'' vertimai
* [[1976]] ''The Father Christmas Letters'' („Kalėdų senelio laiškai“, Tolkino rašyti vaikams)
* [[1977]] ''The Silmarillion'' („[[
* [[1979]] ''Pictures by J. R. R. Tolkien'' („Dž. R. R. Tolkino piešiniai“)
* [[1980]] ''Unfinished Tales'' („Nebaigtosios sakmės“; arba ''Unfinished Tales of Númenor and Middle-earth'' – „Nebaigtosios sakmės apie Nūmenorą ir Viduržemį„; red. Christopher Tolkien)
|