Linux: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
S {{gramatika}}
Vezhlys (aptarimas | indėlis)
kiek patvarkau tekstą
Eilutė 8:
== Istorija ==
 
====== Prieš Linux sukurimopriešistorė ======
[[1969]] metais [[JAV]] telekomunikacijos bendruomenė [[AT&T]] sukūrė operacinė sistemą [[Unix]], kuri dauglabai paveikė kurimąįtakojo Linux operacinės sistemos. kūrimo principus. Unix operacinė sistema buvo pirmą kartą platinta 1971 metais.
 
[[1983]] metais [[Ričardas Stalmanas]] įkūrė [[GNU]] projektą, siekiant sukurti išbaigtą į Unix panašią išbaigtą atviro kodo operacinę sistemą. [[1985 m.|1985]] metais Stalmanas įkūrė [[Laisvosios programinės įrangos fondas|Laisvosios programinės įrangos fondą]], kurios tikslas skatinti naudojimą [[Laisvoji programinė įranga|laisvujųlaisvųjų programinių įrangų]] naudojimą, ir [[1989 m.|1989]] metais parašė [[GNU GPL]] licenciją, kuri šiuo metu yra viena populiariausių atvirojo kodo licencijų. GNU projektas sukūrė daug laisvujųlaisvosios programiniųprograminės įrangų sukurėįrangos, bet jų kuriamas [[Branduolys (OS)|branduolys]], [[GNU Hurd]], iki Linux sukūrimo dar nebuvo pabaigtas kai Linux buvo sukurtas. Linus Torvalds sakėyra paminėjęs, kad, jei būtubūtų buvęs išleistas GNU Hurd branduolys, jis nebūtu išsirinkęsnebūtų patsnusprendęs sukurtikurti Linux branduolįbranduolio.<ref>Linksvayer, Mike (1993). "[http://gondwanaland.com/meta/history/interview.html An Interview With Linus Torvalds]" (puslapis rašytas angliškai). ''Meta magazine''. Rasta January 20, 2009.</ref>
[[File:Unix history.en.svg|thumb|[[Unix]] ir giminingų sistemų genealogija. Matosi [[BSD]], [[Minix]], ir Linux, bei kitos operacinės sistemos.]]
[[1987 m.|1987]] metais išleista [[Minix]], Unix tipo [[Mikrobranduolinė architektūra|mikrobranduolinės architektūros]] kompiuterių operacinė sistema. [[Andrew S. Tanenbaum]] sukūrė ją mokymo tikslais. Minix operacinė sistema paskatino Linux kūrimuisikūrimą.
 
[[1992 m.|1992]] metais išleista atviro kodo [[386BSD]] operacinė sistema, bet jinai daug ankščiau buvo pradėta nei Linux branduolys. Linus Torvalds sakėminėjo, kad, jei būtu386BSD būtų buvęs išleistas 386BSDanksčiau, jis turbūt nebūtunebūtų pradėjęs sukūrėskurti Linux branduolįbranduolio.<ref>"[http://web.archive.org/web/20121003060514/http://www.dina.dk/~abraham/Linus_vs_Tanenbaum.html Linus vs. Tanenbaum debate]" (puslapis rašytas angliškai). Archyvuota iš originalaus spalio 3, 2010 m. Rasta February 19, 2014.</ref>
 
====== SukurimasKūrimas ======
[[1991]] metais [[Suomija|Suomijos]] Helsinkio universiteto studentas [[Linus Torvalds]] parašė džiugų laišką į comp.os.minix naujienų grupę, pranešdamas apie tai, kad jo kuriama operacinė sistema jau „beveik veikia“ <ref>[http://groups.google.at/groups?selm=1991Oct5.071651.9658%40agate.berkeley.edu originalus laiškas – groups.google]</ref>. Ši data ir šis laiškas oficialiai laikomas Linux gimtadieniu.
 
[[1992]] m. Linux autoriai paskelbė branduolį [[GNU GPL]] licencijos sąlygomis. Linux integruotas į [[GNU]] projektą. Linux pritraukė daugybės programuotojų iš viso pasaulio dėmesį ir buvo toliau tobulinamas.
 
[[1994]] metais internete pradėta platinti 1.0 Linux branduolio versija 1.0.
 
Į jo tobulinimą įsitraukė pasaulinė programuotojų bendruomenė ir greitai GNU/Linux operacinė sistema tapo žinoma kaip viena stabiliausių ir galingiausių profesionalių operacinių sistemų. Jos naudojimui tada reikėjo profesionalių žinių ir įgūdžių. GNU/Linux programuotojai kūrė programuotojams.[[Vaizdas:Linux_Distribution_Timeline.svg|thumb|428x428px|Linux operacinių sistemų vystymasis.]]
 
[[Vaizdas:Linux_Distribution_Timeline.svg|thumb|428x428px|Linux operacinių sistemų vystymasis.]]
[[File:Baltix-14.04-GNOME-Overview-screenshot-LT-1024.png|thumb|[[Baltix]] 14.04 išvaizda ([[GNOME]] [[grafinė aplinka]])]]
 
====== Vėliau ======
Buvo kuriami ir komerciniai Linux distributyvai, kurių kūrėjai pelnėsi iš jų pardavimo ir palaikymo. [[GNU GPL|GNU licencija]] neleidžia uždrausti programos ir patobulintos jos versijos kopijavimo, tačiau atsirado nemažai įmonių, kurios rado verslo modelių, kaip nepažeidžiant licencijos pelnytis iš GNU produktų. Dažniausiai tai pajamos iš produktų palaikymo. Tokiu atveju įmonė teikia profesionalią paramą mažiau profesionaliems kliento darbuotojams. Tai yra vienas iš ekonominių stimulų GNU/Linux produktus pritaikyti ir kompiuterių vartotojams neprogramuotojams.
 
Kūrėsi vis daugiau įmonių, kur GNU/Linux sistemų kūrimas buvo organizuojamas, finansuojamas filantropų arba kompiuterių įrangos gamintojų, kurie tuo siekė geresnių savo įrangos pardavimų. Tokių įmonių tikslas yra sukurti sistemą ir programų rinkinį (platinamąjį paketą), skirtą plačiam vartotojų ratui.
 
Buvo kuriama vis daugiau patogių GNU/Linux administravimo sistemų. Jų naudojimas tapo vis paprastesnis. Tuo tarpu alternatyvūs nuosavybiniai produktai buvo paprasti, bet nestabilūs, neatsparūs virusams ir įsilaužimams. Jų kūrėjams įvedant papildomas apsaugos priemones jų naudojimas tapo vis sudėtingesnis ir apie [[2002]] metus vienų ir kitų sistemų naudojimo sudėtingumas susilygino.