Paralaksas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
Orionus (aptarimas | indėlis)
lanko->kampo sekundė
Eilutė 9:
Žvaigždinis paralaksas atsiranda dėl to, kad Žemė juda savo orbita. Arčiau esančios žvaigždės dangaus sferoje labiau keičia savo padėtį, nei toliau esančios.
 
Žvaigždės metinis paralaksas yra kampas, kuriuo iš [[Žvaigždė|žvaigždės]] būtų matomas [[Žemė]]s [[Orbita|orbitos]] aplink Saulę [[didysis pusašis]]. Atstumas iki žvaigždės, kuris yra išreikštas [[Parsekas|parsekais]], yra atvirkščias dydis metiniam žvaigždės paralaksui. Parsekas (3,26 šviesmečio) – atstumas, iš kurio žvelgiant Žemės orbitos didysis pusašis būtų matomas vienos lankokampinės sekundės kampu. Metinis paralaksas matuojamas stebint žvaigždės padėtį skirtingu metų laiku, t. y. kai Žemė būna skirtingose orbitos vietose. Paralaksas buvo pirmas patikimas būdas nustatyti atstumams iki artimų žvaigždžių. Pirmasis žvaigždės paralaksą teisingai išmatavo Frydrikas Beselis (''Friedrich Bessel'') 1838 metais žvaigždei 61 Cygni, naudodamas heliometrą. Žvaigždinis paralaksas dar naudojamas kitų atstumų nustatymo būdų kalibracijai.
 
Žvaigždiniai paralaksai būna labai maži ir sunkiai išmatuojami. Mums artimiausios žvaigždės ([[Kentauro Proksimos)proksima|Kentauro proksimos]] paralaksas yra tik 0,7687 lankokampinės sekundės. Tokiu kampu būtų matomas 2 centimetrų skersmens objektas, esantis už 5,3 kilometrų.
 
1989 metais žvaigždžių paralaksams matuoti buvo paleistas [[Hipparcos]] kosminis palydovas. Tačiau net ir [[Hipparcos]] tegali išmatuoti tik žvaigždžių, esančių iki 1 600 šviesmečių atstumu, paralaksus. Tai tik šiek tiek daugiau nei vienas procentas viso Paukščiu Tako galaktikos skersmens. [[ESA]] planuojamavykstančioje [[Gaia misija|Gaia misijoje]], kuri prasidėsprasidėjusioje 2012 metais, galėsparalaksai matuotibus paralaksusišmatuoti 10 lankokampinių mikro sekundžiųmikrosekundžių tikslumu. Tai leis išmatuotirasti paralaksusatstumus žvaigždžių ir galbūt planetų, esančių už šimtų tūkstančių šviesmečių nuo mūsų.
 
=== Skaičiavimas ===
[[Vaizdas:Stellarparallax2.svg|thumb|175px|right|Žvaigždės paralaksas]]
 
Atstumų matavimas paralaksu yra paremtas trikampių geometrija. Metinio žvaigždžių paralakso atveju tai yra Žemės orbitos skersmuo. Paralaksinis trikampis yra labai ilgas ir siauras, žinant atstumą tarp dviejų taškų, iš kurių atlikti stebėjimai ir paralaksą (kuris visada mažesnis nei 1 lankokampinė sekundė, todėl kiti du kampai yra beveik 90 laipsnių), galima apskaičiuoti kitas dvi trikampio kraštines.
Kadangi kampas yra mažas, atstumas iki objekto (parsekais) gali būti išreiškiamas taip:
<math>r = \frac{1}{\pi}\, ,</math>
Eilutė 34:
Jei paralaksas yra 1", tada atstumas
: <math>d = 1 \textrm{\ AU} \cdot 180 \cdot \frac {3600} {\pi} = 206265 \textrm{\ AU} = 3.2616 \textrm{\ ly} \equiv 1 \textrm{\ parsec} .</math>
Taip ir apibrėžiamas [[parsekas]]. Parsekas yra labai patogus atstumo vienetas astronomijoje matuojant paralaksus, nes atstumas parsekais <math>d = 1 / p</math>, kai paralaksas duotas lankokampinėmis sekundėmis.
 
== Parinis paralaksas ==