Paralaksas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
lanko->kampo sekundė |
|||
Eilutė 9:
Žvaigždinis paralaksas atsiranda dėl to, kad Žemė juda savo orbita. Arčiau esančios žvaigždės dangaus sferoje labiau keičia savo padėtį, nei toliau esančios.
Žvaigždės metinis paralaksas yra kampas, kuriuo iš [[Žvaigždė|žvaigždės]] būtų matomas [[Žemė]]s [[Orbita|orbitos]] aplink Saulę [[didysis pusašis]]. Atstumas iki žvaigždės, kuris yra išreikštas [[Parsekas|parsekais]], yra atvirkščias dydis metiniam žvaigždės paralaksui. Parsekas (3,26 šviesmečio) – atstumas, iš kurio žvelgiant Žemės orbitos didysis pusašis būtų matomas vienos
Žvaigždiniai paralaksai būna labai maži ir sunkiai išmatuojami. Mums artimiausios žvaigždės
1989 metais žvaigždžių paralaksams matuoti buvo paleistas [[Hipparcos]] kosminis palydovas. Tačiau net ir [[Hipparcos]] tegali išmatuoti tik žvaigždžių, esančių iki 1 600 šviesmečių atstumu, paralaksus. Tai tik šiek tiek daugiau nei vienas procentas viso Paukščiu Tako galaktikos skersmens. [[ESA]]
=== Skaičiavimas ===
[[Vaizdas:Stellarparallax2.svg|thumb|175px|right|Žvaigždės paralaksas]]
Atstumų matavimas paralaksu yra paremtas trikampių geometrija. Metinio žvaigždžių paralakso atveju tai yra Žemės orbitos skersmuo. Paralaksinis trikampis yra labai ilgas ir siauras, žinant atstumą tarp dviejų taškų, iš kurių atlikti stebėjimai ir paralaksą (kuris visada mažesnis nei 1
Kadangi kampas yra mažas, atstumas iki objekto (parsekais) gali būti išreiškiamas taip:
<math>r = \frac{1}{\pi}\, ,</math>
Eilutė 34:
Jei paralaksas yra 1", tada atstumas
: <math>d = 1 \textrm{\ AU} \cdot 180 \cdot \frac {3600} {\pi} = 206265 \textrm{\ AU} = 3.2616 \textrm{\ ly} \equiv 1 \textrm{\ parsec} .</math>
Taip ir apibrėžiamas [[parsekas]]. Parsekas yra labai patogus atstumo vienetas astronomijoje matuojant paralaksus, nes atstumas parsekais <math>d = 1 / p</math>, kai paralaksas duotas
== Parinis paralaksas ==
|