Perkūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 24:
== Elektros iškrovos ==
 
[[Vaizdas:Lightning in Vilnius 2010--06-03.webm|thumb|Perkūnija Lietuvoje, Vilnius 2010-06-03|456x456px]]
Vidutinio dydžio perkūnijos debesyje cirkuliuoja apie 100 000 t vandens, todėl toks debesis tampa galingu elektros generatoriumi atmosferoje. Kai debesyse, tarp debesų arba tarp žemės paviršiaus ir debesies įtampa pasiekia 100 mln. ir daugiau voltų, prasideda elektros iškrovos – žaibavimas. Prieš pagrindinę žaibo iškrovą nuo debesies link žemės praeina [[žaibas lyderis|žaibas lyderis]]. Lyderio kanale vyksta stipri oro [[jonizacija|jonizacija]].<ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref>
 
Eilutė 30:
 
=== Žaibų formos ===
* [[Linijinis žaibas|Linijinis žaibas]] (retas) – tai dažniausiai pasitaikanti žaibų forma. Linijinio žaibo iškrovos gali būti keturių tipų: tarp debesų; debesies viduje; tarp debesies ir žemės paviršiaus; tarp debesies ir aplinkinio oro (žaibas nepasiekia žemės paviršiaus).<ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref>
* [[Šv. Elmo ugnys|Šv. Elmo ugnys]] (gan retas) – tylūs taškiniai švytintieji elektros išlydžiai, kurie susiformuoja esant stipriam elektriniam laukui arti smailių objektų.<ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref>
* [[Žaibas raketa|Žaibas raketa]] sudaro šviesų kanalą, dažniausiai nusidriekiantį horizontaliai palei debesies pagrindą. Daugiausiai – tai paskui žaibą lyderį vykstančios iškrovos.<ref name="Arūnas Bukantis 2009"></ref><ref name="Arūnas Bukantis 1996">{{cite book
| last = Bukantis
Eilutė 46:
| id =
| isbn = 9986-9097-2-4 }}</ref>
* [[Kaspiniškasis žaibas|Kaspiniškasis žaibas]] (dažnas) - turi zigzago formos kanalą. Ši forma pasitaiko stipriam vėjui pučiant statmenai į žaibo kanalą, todėl jis ir išsiraito.<ref name="Arūnas Bukantis 1996"></ref>
* [[Žaibas vėrinys|Žaibas vėrinys]] (žaibas – rožančius) – tai kelios dešimtys rutuliukų, išsidėsčiusių išilgai linijinio žaibo kanalo.<ref name="Arūnas Bukantis 1996"></ref>
* [[Kamuolinis žaibas|Kamuolinis žaibas]] – tai įvairių spalvų ir skirtingų dydžių rutulio formos elektros iškrovos.<ref name="Arūnas Bukantis 1996"></ref>
 
== Perkūnijų skirstymas Lietuvoje. ==
Perkūnijos skirstomos į frontines (advekcines) ir vidujines (susidarančias vienos [[oro masė|oro masės]] viduje). Lietuvoje perkūnija dažniausiai (vasarą – 70 %, žiemą – 90 %) būna susijusi su [[Atmosferos frontas|atmosferos frontuose]] susidarančiais galingais [[Kamuoliniai debesys|kamuoliniais debesimis]]. Didžiausia perkūnijos tikimybė (apie 80 %) esti nejudriuose frontuose, nes jie paprastai nusidriekia giliuose [[ciklonas|ciklonų]] slėniuose, juose vyksta intensyvi oro srautų konvergencija ir galinga [[konvekcija|konvekcija]].<ref name="Arūnas Bukantis 1994">{{cite book
| last = Bukantis