Kinijos pilietinis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nestea (aptarimas | indėlis)
naujas
 
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 39:
Karas reprezentavo ideologinį skilimą tarp KKP [[komunizmas|komunizmo]] ir KMT [[nacionalizmas|nacionalizmo]]. Pilietinis karas tęsėsi su protarpiais iki vėlyvųjų [[1937]] m., kai abi pusės susivienijo su siekiu atremti [[Antrasis Kinijos-Japonijos karas|Japonijos invaziją]]. Kinijos plataus masto pilietinis karas buvo atnaujintas [[1946]] m., praėjus metams po karo veiksmų su Japonija. Po dar ketverių metų, 1950 m., buvo nutraukti didžiausi kariniai veiksmai ir susikūrė Kinijos Liaudies Respublika, kontroliavusi žemyninę Kiniją (įskaitant [[Hainanas|Hainaną]]), ir Kinijos Respublika, kurios jurisdikcija sumenko iki Taivano, [[Penghu salos|Penghu]], [[Kinmenas|Čuemojaus]], [[Macu salos|Macu]] ir keleto kitų salų.
 
Istoriko Odd Arne Westad teigimu, komunistai nugalėjo pilietiniame kare dėl to, kad padarė mažiau karinių klaidų negu Čiang Kai-ši, ir taip pat dėl to, kad Čiangas, norėdamas sukurti stiprią centralizuotą vyriausbybęvyriausybę, slopino per daug interesų grupių Kinijoje. Dar daugiau, jo partija nusilpo po karo su Japonija. Tuo tarpu komunistų akiratyje buvo kitokios socialinės grupės, kaip antai valstiečiai, kuriuos jie įvarė į kampą.<ref>Odd Arne Westad, ''Restless Empire: China and the World Since 1750'' (2012) p 291.</ref> Čiangas savo dienoraštyje [[1948]] m. birželį rašė, jog KMT pralaimėjo ne nuo išorės priešų, bet nuo puvimo iš vidaus.<ref>[http://www.hoover.org/publications/digest/6731746.html Hoover Institution&nbsp;– Hoover Digest&nbsp;– Chiang Kai-shek and the Struggle for China]</ref> Pradžioje aktyviai pagalbą teikusios JAV ją sumažino, o kiek vėliau ir visai liovėsi ją teikusios, taip nutiko daugiausia dėl KMT vidaus korupcijos. Komunistų žemės reformos politika, kuria jie žadėjo suteiksią valstiečiams dirbamųjų žemių, atimant jas iš jų dvarininkų, užtikrino visuomenės paramą [[Liaudies Išlaisvinimo Armija|LIA]]. Po Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare, Sovietų Sąjunga perleido KKP iš japonų konfiskuotus ginklus ir leido KKP perimti [[Mandžūrija|Mandžūrijos]] kontrolę į savo rankas; tai, Kinijos Respublikos vyriausybės sąskaita, Sovietų Sąjungai buvo leista padaryti su JAV ir Jungtinės Karalystės [[Jaltos konferencija|Jaltos konferencijos]] metu duotu sutikimu įsikišti ir paveikti Kinijos pilietinio karo baigtį (ypač lemiamose kovose šiaurės rytų Kinijoje) iki kol [[Šaltasis karas|Šaltasis karas]] pasklido po visą [[Taivano sąsiauris|Taivano sąsiaurio]] regioną. Kinijos pilietinio karo metu, po [[1945]] m., KR ekonomika susmukonusmuko, slegiama [[hiperinfliacija|hiperinfliacijos]] ir KR vyriausybės nesugebėjimo kontroliuoti kainų, įvedus finansinę Auksinio juanio reformą, kuri sąlygojo didžiulį valiutos nuvertėjimą [[1948]] m. pab.<ref>http://www.mof.gov.tw/museum/ct.asp?xItem=3682&ctNode=34</ref> ir lojalios miestiečių viduriniosios klasės palaikymo netekimą; tuo tarpu komunistinė Kinija tęsė negailestingas žemės reformas (žemės perskirstymus), siekdama laimėti kaimo vietovių gyventojų paramą. Karo eigoje tiek nacionalistai, tiek komunistai vykdė didžiulio masto žiaurumus, dėl ko milijonai civilių buvo išžudyta abiejų kariaujančių pusių pilietinio karo metu.<ref>Rummel, Rudolph (1994), Death by Government.</ref> Benjamin Valentino paskaičiavimais, dėl Kinijos pilietinio karo metu vykdytų žiaurumų žuvo nuo 1,8 mln. iki 3,5 mln. žmonių laikotarpyje tarp 1927 ir 1949 m. Tarp vykdytų žiaurumų buvo priverstinė karo prievolė ir žudynės.<ref>Valentino, Benjamin A. Final solutions: mass killing and genocide in the twentieth century Cornell University Press. December 8, 2005. p88</ref>
 
Lig šiolei nebuvo paskelbta jokių [[paliaubos|paliaubų]] ar pasirašyta taikos sutarčių ir verda diskusijos apie tai, ar pilietinis karas teisiškai pasibaigė.<ref>{{Cite book|title=The Contemporary Law of Armed Conflict|author=Leslie C. Green|page=79}}</ref> Abipusiai santykiai nuolat pasižymi kariniais grasinimais ir ekonominiu spaudimu, ypatingai [[Taivano politinis statusas|Taivano politinio statuso]] klausime, mat abidvi vyriausybės laikosi „[[Vienos Kinijos politika|Vienos Kinijos politikos]]“. KLR vis dar aktyviai laiko Taivaną savo teritorijų dalimi ir toliau kelia grėsmę KR, grasindama karine invazija, jeigu KR oficialiai paskelbs [[Taivano nepriklausomybės judėjimas|nepriklausomybę]], pakeisdama savo pavadinimą į Taivano Respublika ir įgydama [[valstybės pripažinimas|tarptautinį pripažinimą]]. KR abipusiai teigia, jog yra teisėta žemyninės Kinijos valdžia, tad abi valstybės toliau grumiasi dėl diplomatinio pripažinimo. Šiandieną karas pasireiškia politiniame ir ekonominiame frontuose abipus sąsiaurio santykių forma; tačiau dvi atskiras ''de facto'' [[suvereni valstybė|valstybes]] sieja glaudūs ekonominiai ryšiai.<ref name="so">So, Alvin Y. Lin, Nan. Poston, Dudley L. Contributor Professor, So, Alvin Y. [2001] (2001). The Chinese Triangle of Mainland China, Taiwan and Hong Kong. Greenwood Publishing. ISBN 0-313-30869-1.</ref>