Slavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 37:
Apibūdinimas '''Slawus''' istoriniuose šaltiniuose yra paliudytas kaip „genties vardas“, o pagal Vita Methodii liudijimą senovės Moravijos valdovas Rostislavas siuntė [[Bizantija|Bizantijos]] imperatoriui raštą, kuriame jis save ir savuosius apibūdina kaip ''my sloveni'' (mes slavai).
 
Slavų genčių vardai, kaip liudija jau [[Kasiodoras]]- ir [[Jordanas (istorikas)|Jordanas]], daugeliu atveju išvedami iš jų gyvenamos vietos, todėl galime spėti, kad „slavai“ yra greičiau aplinkinių svetimų tautų primestas apibūdinimas, o ne pačių slavų save apibūdinti naudotas pavadinimas. Tautų formavimosi „priešistorėje“ ''slavai'' pirmiausia išorės stebėtojų laikomi nediferencijuota visuma, remiantis jų kalbų giminiškumu, analogiškai bendrai tendencijai svetimuosius jungti į didesnius vienetus.
 
Pasak kitos teorijos „slavas“ kilęs nuo žodžio „slovo“, t. y. žodis. Taip neva slavai save skyrė nuo germanų, kuriuos vadino „niemcy“, t. y. nebyliai. Taigi „slavai“ tai „šnekantis suprantamais žodžiais“, o kiti „nesugebantys šnekėti suprantamais žodžiais“. Ši etimologija tarp slavų laikoma viena įtikimiausių.