Deimantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

245 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 5.20.67.218 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Stryn keitimas)
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Eilutė 18:
Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio {{gr|adamas}} – nenugalimasis.<ref>[http://www.akmensmagija.lt/lt/akmenys/akmenys-a-g/deimantas Deimantas (akmensmagija.lt)]</ref>
== Savybės ==
Deimantai būna bespalviai, [[pilka|pilki]], [[balta|balti]], melsvi, gelsvi, tamsiai [[ruda|rudi]]. [[Spalva]] priklauso nuo kristalo gardelėje esančių priemaišų. Deimantai būna tiek skaidrūs, tiek neskaidrūs. Deimantas turi labai gerą skalumą, o blizgesys  – deimantinis (žaižaruojantis įvairiomis [[vaivorykštė]]s spalvomis), riebus.
 
Deimantai nėra sudaryti vien tik iš anglies. Deimante gali būti silicio, geležies, titano, magnio, kalcio oksidų, azoto ir kitos priemaišos. Taip pat pasitaiko kitų mineralų intarpų  – [[grafitas|grafito]], [[olivinas|olivino]], [[piropas|piropo]] ir kt. Kristalo singonija kubinė. Dažniausiai randami oktaedro, rečiau kubo formos kristalai.
 
Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Pagal [[Moso skalė|Moso skalę]] jo kietumas yra 10. Jis atsparus [[rūgštis|rūgštims]] ir [[šarmas|šarmams]]. KaitinamasTemperatūrose tarp 600&nbsp;°C ir 800&nbsp;°C deimantą gali paveikti tik [[deguonis]] ir [[fluoras]],<ref>MATULIS Bronius, JANICKIS Vitalijus. ''Metalai, metaloidai ir nemetalai.'' Kaunas: Technologija, 2010, 164 p. ISBN 978-9955-25-862-9.</ref> o ore sudega prie 800&nbsp;°C.
Savo išorinėmis savybėmis deimantas smarkiai skiriasi nuo kitų anglies atmainų. Jis bespalvis, skaidrus ir yra vienas iš kiečiausių mineralų. Jo tankis  – 3,51. Deimantai randami gamtoje vandens suneštose įvairių akmenų atlaužose drauge su kitais brangakmeniais ir tauriaisiais metalais. Didžiausias iki šiol rastas deimantas sveria 621,2 g. Deimantas ne tik labai kietas, bet taip pat ir labai trapus. Susmulkinti deimantų milteliai naudojami brangakmeniams ir patiems deimantams šlifuoti. Tam tikru būdu nušlifuoti, visiškai skaidrūs deimantai vadinami briliantais. Didžioji randamų deimantų dalis sunaudojama pramonėms tikslams: kietoms uolienoms gręžti, stiklams rėžti, šlifuoti. Deimantų reikšmė liaudies ūkyje labai didelė, pvz.; naudojant deimantinius antgalius naftos gręžiniams gręžti, proceso greitis padidėja 20  – 30 kartų. Deimantai atsparūs rūgštims ir šarmams. Kaitinami ore, sudega ir virsta pelenais; kaitinami be oro virsta grafitu. Veikiamas saulės šviesos, ultravioletinių ar saulės spindulių, švyti žydrai, žalsvai ar gelsvai.
 
== Radimvietės ==
28 717

pakeitimų