Petras Biržys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ViršuLF (aptarimas | indėlis)
Eilutė 9:
| mirė = {{Mirė|1970|07|23|1896|12|22|}}
| mirties vieta = [[Vilnius]]
| palaidotas = [[Saltoniškių kapinės]], [[Vilnius]]
| tėvas =
| motina =
Eilutė 26:
}}
 
'''Petras Biržys''' (sceninis vardas ''Pupų Dėdė'',; [[1896]] m. [[gruodžio 22]] d., (senuoju stiliumi [[rugsėjo 3]] d.), [[Liudiškiai|Liudiškiuose]], [[Anykščių valsčius]], [[Utenos apskritis]] – [[1970]] m. [[liepos 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]], palaidotas [[Saltoniškių kapinės]]e) – Lietuvos karininkas, savanoris, literatas, dainininkas, aktorius mėgėjas, etnografas.
 
== Biografija ==
Eilutė 35:
Išėjęs į atsargą nuo [[1921]] m. dirbo mokytoju [[Alovės pagrindinė mokykla|Alovės pradžios mokykloje]], [[Pagėgiai|Pagėgiuose]] vedė Lietuvos valdžios suorganizuotus lietuvių kalbos kursus, [[Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla|Radviliškio progimnazijoje]] dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. [[1924]]–[[1927]] m. [[VDU|Lietuvos universitete]] studijavo literatūrą ir teologiją.
 
[[1926]] m. pusę metų keliavo po [[Pietų Amerika|Pietų Ameriką]], aplankyta [[Brazilija]], [[Urugvajus]], [[Argentina]]. 1927  m. grąžintas į Lietuvos kariuomenę tarnavo Kauno karo komendantūroje. [[1929]] m. kaip dainininkas gastroliavo [[JAV]]. Dalyvavo [[Antanas Vanagaitis|Antano Vanagaičio]] vodevilinės teatro grupės „[[Dzimdzi drimdzi]]“ spektakliuose.
 
Nuo [[1930]] m. [[Kauno radiofonas|Kauno radiofone]] rengė populiarius pusiau folklorinius satyrinius pusvalandžius „Pupų Dėdės pastogėje“. Koncertavo drauge su Rozaliute (Anele Sadauskaite), važinėjo po Lietuvą, rinko istorinę medžiagą, parašė knygelių apie įvairias Lietuvos vietoves.
 
[[1933]]  m. gruodžio mėn., [[Londonas|Londone]], "Columbia„Columbia Graphophone"Graphophone“ kompanijoje įrašė pirmąsias plokštelės. Dar 8 plokšteles su 16 dainų, Petras Biržys įrašė [[1938]]  m. kovo mėn., [[Londonas|Londone]], firmoje „Columbia Graphophone“.
 
Bendradarbiavo įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose, dažniausiai pasirašinėdamas ''Liūdiškiečio'' slapyvardžiu. 1921  m. redagavo pėstininkų pulko žurnalą „Skydas“, 1926–1927  m. karininkų žurnalą [[Kardas (žurnalas)|„Kardas“]], taip pat rengė vienkartinius ir tęstinius leidinius „Gediminietis“, „[[Lietuvos karo invalidas]] 1918–1920 m.“, „Radijo bangos“ (1931  m.). [[1935]] m. savo lėšomis pradėjo leisti mėnesinį humoro ir satyros žurnalą [[Pupų Dėdė (laikraštis)|„Pupų Dėdė“]] (išėjo 12 numerių).
 
[[1942]] m. [[Kauno senamiestis|Kauno senamiestyje]] įkūrė pramogų teatrą „Pupų Dėdės pastogė“. Nacių okupacijos metais kalintas, nes dėl kandaus žodžio neįtiko nė vienai valdžiai. <ref>{{VLE|III|- 230|}}</ref>
Eilutė 50:
 
== Bibliografija ==
* ''Sielos sparnai'': eilėraščių rinkinys, 1919  m.
* ''Karo metu'': eilėraščių rinkinys, [[1923]] m.
* ''Karininkas [[Antanas Juozapavičius]]'', 1923  m.
* ''Karo muziejus'', [[1930 m.]]
* ''Kaimo vestuvės'', 1930  m.
* ''Radijo bangos iš Pupų Dėdės pastogės'', [[1938]] m.
* ''Pupų Dėdė'': prisiminimų knyga, [[1999]] m.
* Istorinių apybraižų ir monografijų serija „Lietuvos miestai ir miesteliai“ (''Akiro'' slapyvardžiu):
** ''[[Vyžuonos]]'', 1927  m.
** ''[[Anykščiai]]'', 1928  m.
** ''[[Taujėnai]]'', 1928  m.
** ''[[Alytaus apskritis]]'', 1931  m.
** ''[[Biržų apskritis]]'', 1932  m.
** ''[[Kėdainių apskritis]]'', 1934  m.
** ''[[Marijampolės apskritis]]'', 1937  m.
** ''[[Mažeikių apskritis]]'', [[1937]] m. {{šaltinis|{{ŽE|66}}}}