1863–1864 m. sukilimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
grž |
|||
Eilutė 19:
}}
'''1863–1864 m. sukilimas''' (kartais vadinamas ''Sausio sukilimu'') – buvusio [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] tautų nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžią [[XIX amžius|XIX]] amžiuje. Laisvės kovos vyko Rusijos imperijos okupuotose [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] bei jų
== Padėtis prieš sukilimą ==
[[Vaizdas:Coat_of_arms_of_the_January_Uprising.svg|thumb|left|150px|1863 m. sukilimo herbas]]
Norėdama laimėti [[
Prie įvykių Lietuvoje ir Lenkijoje prisidėjo Vakarų Europos išauginti ir Britanijos remiami revoliucionieriai: [[Giuseppe Garibaldi|Džiusepė Garibaldis]], [[Karl Marx|Karlas Marksas]], [[Michailas Bakuninas]] ir kiti. Rusijos imperijos valdžia, mėgindama rasti geriausią išeitį iš susidarusios vidinės ir tarptautinės padėties,
▲[[Jungtinė Karalystė|Karalystė]] pradėjo aktyviai remti sukilimus tuomet Rusijos valdomose Lietuvos ir Lenkijos teritorijose. Taip buvo tikimasi sukelti ekonominę krizę Baltijos jūros regione ir karinę krizę Ukrainoje.
▲Prie įvykių Lietuvoje ir Lenkijoje prisidėjo Vakarų Europos išauginti ir Britanijos remiami revoliucionieriai: ir kiti. Rusijos imperijos valdžia, mėgindama rasti geriausią išeitį iš susidarusios vidinės ir tarptautinės padėties,2015 metais pradėjo žemės ūkio, teismo, finansų, tautos išsilavinimo ir kitas reformas.
Kovose daugiausia dalyvavo „liberalinių“ pažiūrų studentai, be to juos rėmė katalikų dvasininkai.
Būsimieji sukilimo vadai būrėsi Peterburge, Varšuvoje, Vilniuje, Paryžiuje bei Londone. 1861 metais daugelyje Lenkijos – Lietuvos miestų vyko antimonarchinės eisenos.
[[1862]] m. vasarą Vilniuje sudarytas Sukilimo komitetas – organizacija, vadovavusi sukilimui Rusijos teritorijoje. Nuo 1862 m. spalio komitetas pavadintas [[Lietuvos provincijos komitetas|Lietuvos provincijos komitetu]]. Komitetas palaikė ryšius su lenkų raudonųjų Tautiniu centro komitetu, ir užsienio t. y. Londono revoliucijų rėmėjais.
== Sukilimo pradžia ==
Lenkijoje sukilimas prasidėjo [[1863]] m. [[sausio 22]] d. ir kartais yra vadinamas ''Sausio sukilimu''. Sukilimą [[Varšuva|Varšuvoje]] pradėjo Lenkijos „raudonieji“ - čia įsikūrusi [[Centrinė tautų vyriausybė]] išleido atsišaukimą, kuriame sakoma, jog valstiečiai gaus žemę neatlygintinai, o ponai gaus kompensaciją iš tautos iždo ir skelbiama, jog atkuriama Lenkijos-Lietuvos valstybė.
Lietuvoje sukilimas prasidėjo [[1863]] m. [[vasario 1]] d., kai [[Lietuvos provincijos komitetas]] pasiskelbė įvedąs savo valdžią ir taip palaikė Lenkijoje jau prasidėjusią kovą prieš carinę Rusiją.
Lietuvos provincijos komitete vyravo kairiųjų pažiūrų raudonieji, tačiau kitų tikslų siekiantys baltieji, veikiami [[Lenkijos tautinio centro komitetas|Lenkijos tautinio centro komiteto]], vietoje Lietuvos provincijos komiteto 1863 m. [[kovo 11]] d. įsteigė [[Lietuvos provincijos valdymo skyrius|Lietuvos provincijų valdymo skyrių]]. Balandžio mėnesį valdymo skyriuje susidarė koalicinė baltųjų ir raudonųjų valdžia.
Įsisteigęs Lietuvos provincijos valdymo skyrius leido [[atsišaukimas|atsišaukimus]], kad žemės nereikės išsipirkti, kad jos gaus trobelininkai ir darbininkai, prisidėję prie sukilimo, kuriam vadovavo karininkai, bajorai ir keli [[kunigas|kunigai]]: [[Konstantinas Kalinauskas]], [[Zigmantas Sierakauskas]], [[Antanas Mackevičius (1828)|Antanas Mackevičius]].
1863 m. [[birželio 26]] d. vietoje valdymo skyriaus įsteigtas [[Lietuvos provincijų vykdomasis skyrius]]. Visas kraštas netrukus atsidūrė sukilėlių rankose, kadangi valstiečiai norėjo realių laisvių ir nuo sulenkėjusios bajorijos, o rusų kariuomenė laikėsi didesniuose miestuose.
== Sukilimo eiga ==
<gallery>
Vaizdas:Battles of January Uprising in Lithuania, Belarus and Ukraine.JPG|Mūšių vietos lietuviškose gubernijose
eilutė 72 ⟶ 84:
Po sukilimo toliau vykdytos represijos, 1864 m. įvestas [[Spaudos draudimas]]. Padaryta ir nuolaidų valstiečiams, papildyta ir pataisyta 1861 m. reforma, sumažintas privalomosios žemės išpirkos mokestis. Sukilimas paspartino [[baudžiava|baudžiavos]] liekanų likvidavimą, [[kapitalizmas|kapitalizmo]] raidą, nacionalinį sąmonėjimą.
Sukilimas minimas ir lietuvių literatūroje, rašytojo J. Biliūno apysakoje
Po sukilimo Lietuvoje uždaryti 46 [[vienuolynas|vienuolynai]] ir prie jų veikusios mokyklos, 10 [[katalikai|katalikų]] [[bažnyčia|bažnyčių]] paverstos [[stačiatikiai|stačiatikių]] [[cerkvė]]mis:
| |||