Simbolizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas: ka:სიმბოლიზმი yra buvęs pavyzdiniu straipsniu; smulkūs taisymai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Juros sonata.Finale.jpg|thumb|240px|right|Dailininko simbolisto M. K. Čiurlionio „Jūros sonata“ (1909).]]
'''Simbolizmas''' ({{gr|symbolon}} 'sutartinis ženklas') – [[XIX a.|XIX a. II pusės]] [[Modernizmas|modernistinė]] [[Literatūra|literatūros]] ir vaizduojamosios dailės srovė, susiformavusi kaip priešprieša [[Pozityvizmas|pozityvistų]] [[Racionalizmas|racionalizmui]], [[Natūralizmas|natūralistų]] tikrovės kopijavimo tendencijoms.
 
Simbolizmo pradininkai prancūzų poetai [[Šarlis Bodleras]], [[Polis Verdenas]], [[Stefanas Malarmė]] vadovavosi idealistinės filosofijos, kurią propagavo [[Artūras Šopenhaueris]] ir [[Frydrichas Nyčė]], nuostatomis. Jų esmė: [[žmogus|žmogaus]] būties esmę galima tik nujausti, [[protas|protu]] jos suvokti neįmanoma. Simbolistai skelbė, kad daiktuose ir gyvenimo reiškiniuose glūdinčias paslaptis gali įminti tik [[menas]] ir kad svarbiausia jo užduotis – atskleisti nematomus žmogaus ir [[pasaulis|pasaulio]] ryšius, o geriausia priemonė tam esąs [[simbolis]], turintis itin didelę apibendrinamąją galią. Simbolizmas daug ką perėmė iš [[Romantizmas|romantizmo]]. Simbolistai teigė, kad realybė yra tik paviršius, po kuriuo slypi idealusis pasaulis. Pasaulis jiems atrodė beviltiškai sumaterialėjęs ir dvasiškai užgesęs. Jie troško pakilti į amžino gėrio ir grožio pilis, mįslingais, fantastiniais vaizdais perteikdavo giluminius daiktų ryšius, ypač reikšmingu dalyku laikė [[intuicija|intuiciją]] (nuojautą). Savo idėjoms ir lūkesčiams išreikšti vartojo simbolius, tokius kaip „saulė“, „aušra“, „vanduo“, „tamsa“. Simboliais tie žodžiai virsta tik konkrečiame kūrinyje ir tik tada, kai vartojami ne įprasta reikšme, o perteikia reiškinio esmę.<ref>Bartašiūnienė, Nijolė, Dumčiuvienė, Violeta. Kultūros epochos ir literatūros srovės. V., 2003.</ref>
Eilutė 7:
 
Lietuvių literatūroje simbolizmo srovė susiformavo [[XX a.|XX a. 2 deš.]] pabaigoje. Simbolistai davė pradžią lietuvių filosofinei lyrikai, įvedė [[Improvizacija|improvizacinį]] stilių. Su simbolizmu lietuvių poezijoje siejamos įvairios poetinio mąstymo kryptys – [[Alegorija|alegorizmas]], abstraktusis intelektualizmas ([[Faustas Kirša]]), laisvas emocinių [[Asociacija (psichologija)|asociacijų]] srautas ([[Balys Sruoga]]), vidinis dramatizmas ([[Vincas Mykolaitis-Putinas]]), [[Aforizmas|aforistiškumas]] ([[Jurgis Baltrušaitis]]). Simbolistai mėgo rašyti eilėraščių ciklus.<ref>Lietuvių literatūros enciklopedija. V., 2000.</ref>
 
== Simbolizmas Lietuvos vaizduojamojoje dailėje ==
Tarp Lietuvos dailininkų, kurių kūryba turėjo sąsajų su simbolizmu, yra Kazimieras Stabrauskas, Ferdinandas Ruščicas, Petras Kalpokas ir [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]]. M. K. Čiurlionis pirmuosius savo simbolistinius paveikslus nutapė 1903-1905 metais ("Laidotuvių simfonija", "Tvanas", "Audra").
 
== Šaltiniai ==