Jacques-Louis David: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 41:
[[Prancūzijos Didžioji revoliucija|Prancūzijos Didžiąją revoliuciją]] Davidas pasitiko entuziastingai. Jis tapo jaunųjų ir maištaujančių dailininkų frakcijos lyderiu Akademijoje, parėmė Paryžiaus Komuną, Nacionalinę asamblėją ir [[Jakobinai|Jakobinų klubą]]. Jis dėjo pastangas, kad būtų apribotos akademikų privilegijos ir to pasiekė 1793 m. būdamas Visuomenės švietimo komiteto nariu. Jis buvo [[Maksimiljanas Robespjeras|Robespjero]] draugu ir balsavo už karaliaus [[Liudvikas XVI|Liudviko XVI]] nukirsdinimą, trumpai pirmininkavo Konventui. 1790 m. Jakobinų klubas jam užsakė paveikslą revoliucijos tema „Priesaika teniso aikštėje“, kurio dailininkas tinkamai neužbaigė. Davidas aktyviai dalyvavo to meto revoliucinėje kultūrinėje veikloje, kūrė kostiumus šventėms, dekoracijas, nemokamai atlikinėjo revoliucijos veikėjų portretus (vienas žymiausių − „[[Marato mirtis]]“). Po jakobinų valdžios žlugimo 1794 m. Davidas buvo apšauktas „meno tironu“. Iš pradžių kvietęs išgerti nuodų taurę kaip [[Sokratas]] kartu su Robespjeru, dailininkas teisinosi prieš Konventą ir po kelis mėnesius 1794 ir 1795 m. praleido įkalintas kalėjime. Po [[Direktorija|Direktorijos]] valdžios įsitvirtinimo Davidas buvo išteisintas ir iki 1799 m. Napoleono atėjimo į valdžią pasitraukė iš politikos. Šio laikotarpio reikšmingiausia drobe įvardijama „Sabinės“. Davidas įkūrė dailės mokyklą savo studijoje, kurioje mokėsi keletas šimtų būsimųjų Prancūzijos menininkų.
 
Žakas Luji Davidas pirmąkart susitiko [[Napoleonas|Napoleoną]] 1797 m. šiam šlovingai grįžus iš karų Italijoje. Populiarus karo lyderis užsakė viso stoto portretą dailininkui (nebaigtas). 1799 m. Napoleonas tapo pirmuoju konsulu ir ''de facto'' Prancūzijos diktatoriumi. Napoleono pergalei [[Marengo mūšis|Marengo mūšyje]] pažymėti Davidas 1801 m. nutapė „Napoleonas kerta Alpes San Bernaro perėjoje“, vaizduojantį karo lyderį, paties Napoleono apibūdinimu, „ramiu ant nartaus žirgo“. 1804 m. [[Napoleonas]] karūnavosi Prancūzijos imperatoriumi ir paskyrė Davidą oficialiu dvaro tapytoju. Jam buvo užsakytos 4 ypač didelių matmenų Napoleono karūnavimo iškilmes vaizduojančios drobės. Tik dvi buvo baigtos: „[[Napoleono ir Žozefinos karūnavimas]]“ ir „Standartų įteikimas“. [[Napoleonas]] nutraukė šiuos projektus dėl nuolatinio Davido pinigų ir didesnių įgaliojimų prašymų. Davidas pats dalyvavo Napoleono karūnacijoje Paryžiaus Notr Damo katedroje. Napoleono karūnavimo paveiksle dailininkas atidėjo kiek į šalį klasicistinės dailės normas ir rėmėsi [[Rubensas|Rubenso]] baroko stiliaus paveikslu „Marijos Mediči karūnavimas“. „[[Napoleono ir Žozefinos karūnavimas]]“ laikomas vienu reikšmingiausių Davido kūrinių, „Standartų įteikimas“ buvo ženkliai mažiau vykęs kūrinys.
 
Po 1814 m. Napoleono valdžios nuvertimo Davidas sugebėjo išsilaikyti neapkaltintas ir suorganizavo Paryžiuje savo „Leonido“ eksponavimą. Po Napoleono grįžimo į valdžią iš Elbės salos Davidas vėl buvo paskirtas pirmuoju imperatoriaus tapytoju ir pasirašė lojalumo Napoleonui deklaraciją, kas buvo labai drąsu, nes Napoleono pralaimėjimas jau tuomet buvo aiškus. Po [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšio]] [[Liudvikas XVIII]] pasiekė, kad Davidas būtų ištremtas iš Prancūzijos. 1816 m. Davidas apsistojo [[Briuselis|Briuselyje]], kur gyveno ir kūrė iki mirties. Jo talentas nebuvo smukęs ir šiame vėlyvajame laikotarpyje. Garsiausiu šio meto paveikslu įvardijamas „Marsas, nuginkluojamas Veneros ir gracijų“ (baigtas iki 1824 m.). Žakas Luji Davidas mirė 1825 m. gruodžio 29 d. Briuselyje po to kai jį, grįžtantį iš teatro, kliudė [[karieta]]. Davidą buvo uždrausta palaidoti Prancūzijoje. Paryžiaus [[Per Lašezo kapinės|Per Lašezo kapinėse]] palaidota [[širdis]], o palaikai − Briuselio ''Saint-Josse-ten-Noode'' kapinėse. Jo mokiniais buvo [[Fransua Žeraras]], [[Antuanas Žanas Gro]] ir [[Engras|Ž.O. D. Engras]].