Mokslas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ne eksperiminetiskai, bet empyriskai (remiantis skaiciavimais ir gautais duomenimis)
Tocekas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Lab bench.jpg|thumb|right|200px|Mokslinių [[Biochemija|biochemijos]] tyrimų laboratorija]]
'''Mokslas''' – objektyvių [[žinios|žinių]] apie gamtą ir visuomenę gavimas (objektyvaus žinojimo plėtimas, paneiginėjant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenės modelius arba plečiant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir empyriškaiempiriškai įrodytas žinias), [[moksliniai tyrimai|tiriant]] [[tikrovė|tikrovę]]. Mokslas yra objektyvių žinių gavimas, bei, pasak mokslo filosofo [[Karlas Popperis|K.Popperio]], drąsus buvusių teorijų neigimas bei faktų verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatumą realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslinį tyrimą ir aprėpia visas gyvenimo sritis ir, dėl to, yra itin išsiplėtęs teorinių modelių, objektyvių žinių, publikacijų, mokslo institucijų bei mokslo darbuotojų atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatų pateikimas [[mokslinis straipsnis|mokslinėse publikacijose]], visuotinai pripažintų objektyvių žinių apibendrinimas, jų perdavimas, perteikimas (pvz., dėstant [[aukštoji mokykla|aukštosiose]] ir kitose) mokyklose (pvz., [[studentas|studentams]] ir mokiniams). Kaip objektyvios [[informacija|informacijos]] dalis mokslas gali būti laikomas visuma [[kritinis mąstymas|kritiškai]] patikrintų maksimaliai objektyvių žinių (faktų) apie pasaulį. Mokslu, kaip nuolatinių tyrimų procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) objektyvių žinių, tiksliau [[pažinimas|pažinti]] ir suprasti tikrovę, sugebėti prognozuoti ateitį bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias [[technologija|technologijose]]. Mokslinė tyriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Produktyviosios mokslo žinios per [[technologija]]s įtakoja žmonijos civilizacinę ir kultūrinę evoliucijas.
 
Mokslas sekularizuotoje visuomenėje netgi gali perimti [[religija|religijos]] funkciją. Mokslas kaip socialinis reiškinys yra svarbi visuomenės veiklos, jos [[civilizacija|civilizacijos]] ir [[kultūra|kultūros]] dalis. Žinias gauna ir kaupia, sistemina ne tik pavieniai visuomenės nariai, bet ir jų grupės, (ypač kompleksiniams tyrimams) naudodami [[Technika (įranga)|techniką]], mokslo infrastruktūrą bei mokslinius metodus. Per ištisus šimtmečius (daug graikų ir [[lotynų kalba|lotynų]] kalbų žodžių kilmės [[terminologija|terminų]]) susiformavo ir nusistovėjo savitą mokslinė kalba, [[terminologija]], [[stilius]].