Henrikas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

Paveldėjo sostą medžioklėje žuvus broliui Vilhelmui II Rudajam, o kitam broliui Normandijos kunigaikščiui nespėjus grįžti iš I kryžiaus žygio. Valdymo pradžioje panaikino nenuolatinius mokesčius, Bažnyčios pajamų konfiskavimą, kitas sunkesnes pirmtako įvestas prievoles, vedė anglosaksų kilmės Škotijos prncesę Matildą, atšaukė iš tremties Canterbury arkivyskupą Anzelmą – taip patraukė daugelį Anglijos gyventojų. Kunigaikštis Robertas atsisakė ketinimo kariauti su Henriku I (mainais gavo Henriko I žemes Normandijoje). [[1106]] Tinchebrai mūšyje sumušė kunigaikščio Roberto kariuomenę, vėliau numalšino Normandijos diduomenę. Valstybės viduje siekė išlaikyti karaliaus valdžiai paklusnią Bažnyčią. Sustiprino centrinę administraciją, jo paskelbtas įstatymų kodeksas (''Leges Henrici Primi'') įtvirtino daug normų, išlikusių iš anglosaksų teisės. Nesuteikė dukteriai sosto įpėdinei Matildai pakankamai pilių ir žemių, kad ji galėtų apginti palikimą (po Henriko I mirties kilo pilietinis karas tarp Matildos ir kito pretendento – Normandijos kunigaikščio Stepono).<ref>{{VLE|VII|478||Henrikas I}}</ref>

 

<gallery widths=200 heights=200 align=center>

Vaizdas:Coronation of henry i.png|Henriko I karūnacija