Aleksandras II (Rusija): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 33:
|pirmtakas2 = [[Nikolajus I]]
|įpėdinis2 = [[Aleksandras III]]
|apdovanojimai=[[Vaizdas:Order of the Golden Fleece Rib.gif|60px]] [[Vaizdas:Seraphimerorden ribbon.svg|60px]] |parašas=SignatureAlexanderII.jpg
|vikiteka= Category:Alexander II of Russia }}
[[Vaizdas:Alexander II Russia Monogram.gif|thumb|left|
'''Aleksandras II''' ([[1818]] m. [[balandžio 29]] d. [[Maskva|Maskvoje]] – [[1881]] m. [[kovo 13]] d. [[Peterburgas|Peterburge]]) – Rusijos imperatorius, Lenkijos karalius ir Suomijos didydis kunigaikštis [[1855]]—[[1881]] m.
eilutė 43 ⟶ 44:
Aleksandras II buvo caro Nikolajaus I ir carienės Aleksandros Fiodorovnos sūnus. Sostą paveldėjo [[1855]] m. mirus tėvui. Tuo metu Rusija kariavo [[Krymo karas|Krymo karą]], kuris toliau buvo tęsiamas. Lapkričio mėnesį caras pats aplankė [[Odesa|Odesą]] ir Krymą.
[[1856]] m. Paryžiaus taikos sutartimi Krymo karas buvo užbaigtas. Taika susilpnino Rusijos padėtį Rytuose, tačiau šalis po šio pralaimėjimo atsigavo dėl atsargios, bet energingos imperatoriaus vidaus ir užsienio politikos. Ir po Krymo karo buvo tęsiamas Kaukazo tautų užkariavimas, tuo pačiu didelės teritorijos tarp Kaspijos ir Aralo jūrų pateko Rusijos valdžiai ir iš dalies buvo okupuotos.▼
[[Vaizdas:Homage to Alexander II.jpg|thumb|left|Aleksandro II karūnacija]]
▲[[1856]] m. Paryžiaus taikos sutartimi Krymo karas buvo užbaigtas. Taika susilpnino Rusijos padėtį Rytuose, tačiau šalis po šio pralaimėjimo atsigavo dėl atsargios, bet energingos imperatoriaus vidaus ir užsienio politikos. Ir po Krymo karo buvo tęsiamas Kaukazo tautų užkariavimas, tuo pačiu didelės teritorijos tarp Kaspijos ir Aralo jūrų pateko Rusijos valdžiai ir iš dalies buvo okupuotos.
Reaguodamas į pralaimėjimą Krymo kare, kuris parodė Rusijos atsilikimą, Aleksandras ėmėsi plačių reformų, kurių svarbiausia sudėtinė dalis buvo nuo [[1861]] m. pradėtas vykdyti baudžiavos naikinimas ir karinė reorganizacija. [[1861]] m. [[vasario 19]] d. caras pasirašė [[Manifestas|manifestą]], kuris numatė baudžiavos panaikinimo sąlygas, žemės išpirkimo procesą, valstiečių teisinės padėties ir valdymo sutvarkymą. [[Bajorai]] savanoriškai atsisakė savo teisių į valstiečio asmenį pasiaukojant tėvynės labui. Bendrieji nuostatai skelbė kad valstiečiai turi sukurti savo savivaldą, kuri būtų atsakinga vyresniems valdžios organams. [[1862]] m. naujas karo ministras reformavo karo ministeriją. Karines valdymo sritis apjungė į apygardas, kurių [[Rusija|Rusijoje]] susidarė 15. Aleksandras šias reformas įgyvendino nepaisant stipraus pasipriešinimo.
eilutė 70 ⟶ 71:
* [[1870]] m. pradėti kurti neluominiai miestų valdymų organai, kurie buvo renkami 4 metams. Juos rinko stambūs mokesčių mokėtojai, vidutiniai ir smulkūs. Miesto savivaldybės organas vadinosi – Miesto [[Dūma]].
== Šeima ==
[[Vaizdas:Maria Alexandrovna by F.S.Zhuravlev (1870-80s, Hermitage).jpg|thumb|right|150px|Imperatorės Marijos Aleksandrovnos portretas (1870-ji). ]]
[[Vaizdas:Princess Catherine Dolgorukov.jpg|thumb|right|150px|Jekaterinos Dolgorukovos portretas]]
* Pirma santuoka ([[1841]]) — oficialus, su Marija Aleksandrovna (1824.07.01 — 1880.05.22), princese Maksimiliana Vilhelmina Augusta Sofija Marija Gesen-Darmštadte.
* Antra santuoka su sena meiluže (nuo [[1866]]), kunigaikštyte Jekaterina Michailovna Dolgorukova (1847—1922),
'''Vaikai nuo pirmos santuokos:'''
* Aleksandra Aleksandrovna (1842—1849);
* Nikolajus Aleksandrovičius (1843—1865);
* [[Aleksandras III]] (1845—1894);
* Vladimiras Aleksandrovičius (1847—1909);
* Aleksejus Aleksandrovičius (1850—1908);
* Marija Aleksandrovna (1853—1920);
* Sergejus Aleksandrovičius (1857—1905);
* Pavelas Aleksandrovičius (1860—1919).
Vaikai su kunigaikštyte Dolgorukova:
* kunigaikštis Georgijus Aleksandrovičius Jurjevskis (1872—1913);
* kunigaikštytė Olga Aleksandrovna Jurjevska (1873—1925);
* Borisas (1876—1876);
* kunigaikštytė Jekaterina Aleksandrovna Jurjevska (1878—1959), ištekėjo už kunigaikščio Aleksandro Vladimirovičiaus, o po to — už kunigaikščio Sergejaus Platonovičiaus Obolenskio.
{{start box}}
| |||