Vikipedija

Uzbekija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Gandras (aptarimas | indėlis)
3 538 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 40:
}}
 
'''Uzbekistano Respublika''' ('''Uzbekistanas''', '''Uzbekija''')  – valstybė [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]]. Ribojasi su [[Kazachstanas|Kazachstanu]] šiaurėje ir vakaruose, [[Kirgizija]] ir [[Tadžikija]] rytuose, [[Afganistanas|Afganistanu]] ir [[Turkmėnija]] pietuose.
 
== Istorija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Uzbekijos istorija]]''}}
[[Vaizdas:Dalverzine Tepe - Denau - Surkhandarya.JPG|thumb|left|Dalverzine Tepe iš senojo Sogdo.]]
Dabartinė Uzbekijos teritorija nuo senovės buvo vadinama [[Transoksiana]], t. y. šalis už [[Amudarja|Okso upės]]. Teritorijoje buvo du derlingi žemdirbystės ir kultūros centrai, įsiterpę tarp klajoklių gyvenamų dykumų. Vienas jų buvo [[Sogdas]] dab. Uzbekijos rytuose, o kitas − [[Chorezmas]] Amudarjos žemupyje. Čia I tūkst. pr. m. e. susiformavo aukšto lygio [[iranėnai|iranėnų]] kultūros. Kadangi šie regionai buvo tarp [[Senovės Persija|Persijos]] ir Kinijos, užsimezgusi prekyba leido suklestėti vietos miestams, kurie ilgainiui susijungė į [[Šilko kelias|Šilko kelią]].
 
327  m. pr. m. e. Sogdą pasiekė [[Aleksandras Makedonietis]], vėliau regioną kontroliavo [[Graikų-baktrų karalystė]] (iš [[Baktrija|Baktrijos]] regiono dab. Afganistane). Šiai nusilpus, regione įsiviešpatavo klajokliai iš šiaurės − [[tocharai]], [[kangdžu]], pirmaisiais mūsų eros amžiais Sogdą valdė [[Kušanų imperija]], vėliau [[Sasanidai]], klajokliai [[eftalitai]] ir kt. Dėl labai įvairios išorinės įtakos formavosi turtinga vietos kultūra, kurioje maišėsi [[Budizmas|Budizmo]], [[Manicheizmas|Manicheizmo]], kiti elementai.
 
VIII a. Chorezmą ir Sogdą nukariavo [[Kalifatas]] ir pradėta krašto islamizacija. Tai buvo vėliausiai užkariauta ir atokiausia Kalifato teritorija, todėl joje susidarė sąlygos atgimti islamiškajai Persijos kultūrai. Pirmoji persų kilmės dinastija − [[Samanidai]] (875–999  m.) − kilo būtent Sogdo regione. Jau Samanidų laikais vyko sparti krašto tiurkizacija − senuosius gyventojus iranėnus keitė [[tiurkai]] iš šiaurės. Jie tarnaudavo vietos armijose ir pamažu didino savo populiaciją krašte. X a. Chorezme įsitvirtino [[Seldžiukidai]], o Sogdą nukariavo [[Karachanidai]] iš [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestano]].
XI−XIII a. vienu iš svarbiausių [[Didysis Iranas|Didžiojo Irano]] regionų tapo Chorezmas, iš kurio kilo net dvi galingos imperijos. Pirmoji jų buvo Seldžiukidų imperija, kurios teritorijos vakaruose pasiekė Mažąją Aziją. Šiai nusilpus, iš Chorezmo didelę dalį Irano suvienijo [[Anušteginidai]] (1077−1231  m.), kurių hegemonija vakaruose pasiekė dab. Azerbaidžaną. Tai buvo vienas brandžiausių Transoksianos kultūrinio suklestėjimo laikotarpių.
 
XIII a. Chorezmą ir Sogdą nusiaubė [[Mongolų imperija]], o dab. Uzbekijos teritorijoje įsitvirtino [[Čagatajaus chanatas]]. Šiam silpstant, XIV a. Sogdo regione iškilo karvedys [[Tamerlanas]], įkūręs [[Timūridų imperija|Timūridų imperiją]]. Timūridams valdant Sogdo miestai, ypač sostinė [[Samarkandas]], patyrė didžiulį kultūrinį suklestėjimą. Čia klestėjo architektūra, tapyba, literatūra, rašoma [[čagatajų kalba]]. Tačiau pasinaudoję imperijos nusilpimu, į teritoriją XVI a. migravo klajokliai [[uzbekai]], vedami [[šeibanidai|Šeibanidų]] klano. Jie įkūrė [[Chyvos chanatas|Chyvos]] (Chorezme) ir [[Bucharos chanatas|Bucharos]] (Sogde) chanatus (vėliau įsikūrė [[Kokando chanatas]] [[Dajuanas|Feganoje]]). Uzbekų viešpatavimo laikais pasikeitė vietos gyventojų kalba. Kraštas smuko ekonomiškai. Tai nulėmė Šilko kelio svarbos nykimas, nuolatiniai karai tiek su [[Sefevidai]]s pietuose, tiek su [[kazachai]]s šiaurėje.
 
Nors trys uzbekų chanatai XIX a. patyrė stiprėjimą, XIX a. pabaigoje juos užkariavo [[Rusijos imperija]]. Po 1917  m. revoliucijos vietos gyventojai siekė nepriklausomybės, tačiau tai nepavyko. Uzbekų teritorijos buvo įjungtos į [[Turkestano ATSR]], o vėliau šio žemėlapis buvo perbraižytas, nubrėžiant dabartines Uzbekijos sienas. 1924  m. suformuota [[Uzbekijos TSR]].
 
[[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] sudėtyje Uzbekija išbuvo iki 1991  m. Nuo nepriklausomybės šalį valdo vienas prezidentas − [[Islamas Karimovas]].
 
== Politinė sistema ==
[[Vaizdas:Oliy Majlis (Parliament of Uzbekistan).jpg|thumb|right|250px|Uzbekijos parlamentas]]
{{main|Uzbekijos politinė sistema}}
Valdymo forma - – [[prezidentinis valdymas]] esant ir ministrui pirmininkui. Formaliai vyriausybės vadovas yra [[ministras pirmininkas]] ir [[vykdomoji valdžia]] yra [[vyriausybė]]. Tačiau ''de facto'' [[vykdomoji valdžia]] yra sutelkta prezidento rankose. Nuo [[1991]]  m. šalies prezidentas yra [[Islamas Karimovas]]. Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu 7 metams.
 
[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] yra dviejų rūmų [[parlamentas]] (Olij Madžlis) sudarytos iš aukštesniųjų rūmų Senato (100 narių) ir žemesniųjų - – Įstatymų rūmų (150 narių). Abu rūmai renkami penkerių metų kadencijai. Ministrų kabinetą skiria prezidentas su parlamento palaikymu. <ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/uz.html#Comm CIA Factbook]</ref>
 
== Administracinis suskirstymas ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Uzbekistano administracinis suskirstymas]]''}}
 
Uzbekija suskirstyta į 12 vilajetų (''viloyatlar''; vns.  – ''viloyat''), 1 autonominę respubliką ([[Karakalpakija]]) ir 1 miestą (''shahar'', [[Taškentas]]).
 
Vilajetai:
* [[Andižano vilajetas]]
* [[Bucharos vilajetas]]
Eilutė 86:
 
== Geografija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Uzbekijos geografija]]''}}
 
[[Vaizdas:Uzbekija.png|right|300px|thumb|Uzbekijos žemėlapis.]]
 
Uzbekija išsidėsčiusi [[Vidurinė Azija|Vidurinės Azijos]] šiaurinėje ir centrinėje dalyse. Uzbekija  – viena iš dviejų šalių pasaulyje, kuri ne tik neturi priėjimo prie jūros, bet nei viena kaimyninė šalis taip pat neturi priėjimo prie jūros (kita tokia šalis  – [[Lichtenšteinas]]). Didžiąją dalį šalies teritorijos užima lygumos, ypač [[Turano žemuma]]. Šiaurės vakaruose ji pereina į [[Ustiurto plynaukštė|Ustiurto plynaukštę]]. Rytuose ir pietuose paviršius gerokai labiau kalnuotas: pačiuose šiaurės rytuose yra [[Tianšanis|Tianšanio kalnų]] pakraštys, o pietryčiuose įsiterpia [[Turkestano kalnagūbris|Turkestano]], [[Zeravšano kalnagūbris|Zeravšano]] ir [[Gisaro kalnagūbris|Gisaro]] kalnagūbriai. Pastarajame yra aukščiausias šalies taškas  – [[Chazret Sultanas]] (4 643 m). Tarpukalnėse driekiasi derlingi [[Ferganos slėnis|Ferganos]], [[Zeravšano slėnis|Zeravšano]], Čirčiko-Angreno ir kt. slėniai.
 
[[Klimatas]] ryškiai žemyninis, sausringas. Vidutinė [[sausis|sausio]] mėnesio temperatūra siekia nuo -3&nbsp;°C iki +3&nbsp;°C, [[liepa|liepos]] − 26−32&nbsp;°C. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 80  mm lygumoje iki 1 000  mm kalnuose.
 
Visos šalies upės priklauso nenuotakiam [[Aralo jūra|Aralo jūros]] baseinui. Šalies vakaruose tekšanti Aralo jūra smarkiai nusekusi dėl neapgalvotos irigacijos. Pietiniu šalies pakraščiu į ją teka [[Amudarja]], šiaurės rytiniu − [[Syrdarja]]. Šių upių baseinuose įrengta daug drėkinamųjų kanalų, tvenkinių.
 
Vakarinėse lygumose būdingos dykumos ([[Kyzylkumas]], naujai susidariusi druskinga dykuma [[Aralkumas]]), tik Amudarjos žemupyje yra pelkėta [[oazė]]. Kalnuose auga įvairiažolės [[stepė]]s, riešutmedžių miškai, upių slėniuose − pakrančių miškai<ref>{{GEC|444}}</ref>.
 
== Ekonomika ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Uzbekijos ekonomika]]''}}
 
Uzbekijos upės ir kanalai aprūpina medvilnės laukus, kuri yra pagrindinis šalies eksporto produktas. Dideli ryžių laukų plotai yra Zeravšno slėnyje. Kiti žemės ūkio produktai yra javai, liucerna, vaisiai, vynuogės, iš kurių gaminamas vynas, sezamai, tabakas, cukranendrės. Galvijai auginami sausringesnėje, vakarinėje šalies dalyje. Uzbekija parduoda karakulo avių veislės kailius. Medvilnė, šilkas, vilna tiekiama didelei šalies tekstilės pramonei.
Eilutė 108:
 
== Demografija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Uzbekijos demografija]]''}}
[[Vaizdas:Young Uzbekistani boys at a mosque in Uzbekistan.jpg|thumb|300px|Jaunesni nei 14 metų žmonės sudaro beveik trečdalį Uzbekijos populiacijos.]]
Pasak oficialių šaltinių, [[1996]]  m. šalyje gyveno 80 % [[uzbekai|uzbekų]], 5,5 % [[rusai|rusų]], 5 % [[tadžikai|tadžikų]], 3 % [[kazachai|kazachų]], 2,5 % [[karakalpakai|karakalpakų]] ir 1,5 % [[totoriai|totorių]]. Tadžikų procentas šalyje yra truputį kontroversiškas. Nors oficialiuose šaltiniuose parašyta, kad jis yra 5 %, kai kurie vakarų mokslininkai mano, kad iš tikro tadžikai sudaro 20−30 % Uzbekijos populiacijos.
 
Gyventojų amžiaus struktūra (2007  m. apskaičiavimai) :
* 0−14 metų: 32,4 % (4 587 338 vyrų ir 4 416 014 moterų)
* 15−64 metų: 62,8 % (8 636 226 vyrų ir 8 817 633 moterų)
* virš 65 metų: 4,8 % (543 417 vyrų ir 779 431 moterų)
 
Pasiskirstymas pagal religiją (2002  m.):
* [[musulmonai]] − 88 % (daugiausiai [[sunitai]], apie 5 % [[Šiizmas|šiitų]])
* [[Stačiatikybė|stačiatikiai]] − 1,5 %
* kitų religijų atstovai − 3 %
 
[[Vidutinė gyvenimo trukmė|Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] skaičiuojant nuo gimimo (2007  m. apsk.): 64,98 metų (61,57 vyrams, 68,56 moterims). Vyresnių nei 15  m. žmonių raštingumas (2003  m. apsk.): 99,3 % (99,6 % vyrams, 99 % moterims). Nors gyvenimo trukmė ir raštingumas yra didelis, tai yra daugiau sovietinės sistemos nuopelnas. Po Tarybų Sąjungos iširimo dėl sumažėjusio finansavimo sveikatos apsaugos kokybė, prieinamumas ir efektyvumas suprastėjo.
 
''Žr. taip pat: [[Sąrašas:Uzbekijos miestai]]''
 
== Kultūra ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Uzbekijos kultūra]]''}}
 
== Kita informacija ==
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Uzbekija"