Algirdas Musneckis (1929): Skirtumas tarp puslapio versijų

Jam su komanda teko atlikti didelį Šiaulių energetinio ūkio rekonstrukcijos darbą. [[1961]] m. buvo pastatyta ir [[1962]] m. [[kovo 26]] d. įjungta 330 kV įtampos linija (tuo metu veikusi 110 kV įtampa) Šiauliai – [[Jelgava]], kuria Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos. [[1963]] m. Rėkyvos elektrinėje rekonstruotas [[durpės|durpių]] deginimas, pradėti naudoti durpių trupiniai, kurie buvo dvigubai pigesni už gabalines durpes, be to leido mechanizuoti daugelį sunkių darbų. Tuo metu Šiauliai intensyviai plėtėsi, pradėjo veikti daug naujų stambių įmonių, kurių darbuotojams pradėti statyti daugiabučiai gyvenamieji namai. [[1959]]-[[1963]] m. miesto gyventojų skaičius išaugo nuo 59 iki 70 tūkst. Įmonių ir gyvenamųjų namų šildymui pradėtos tiesti centralizuoto šildymo trasos iš atliekamų šiluminės energijos galių turėjusios [[Frenkelio fabrikas|Odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“]] katilinės. Siekiant geriau išnaudoti energiją centralizuotam šilumos tiekimui, vadovaujantis [[1963 m.]] [[rugpjūčio 1]] d. įsaku Nr.267 „Dėl katilinių, magistralinių ir kvartalinių tinklų perdavimo Vyriausiajai energetikos ir elektrifikacijos valdybai“ Valstybinio odų ir avalynės kombinato „Elnias“ direktorius J. Vaičeliūnas ir Rėkyvos VRE direktorius A. Musneckis pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo „Elnio“ katilinės pirmasis cechas, o kartu su juo ir 45 darbininkai bei techniniai darbuotojai buvo perduoti Rėkyvos VRE. Plečiant cechą netrukus jame buvo pastatytas 17 MW vandens šildymo katilas, nutiesta 425 mm diametro šiluminė trasa į miesto centrą. Buvo pradėta projektuoti ir nauja [[Šiaulių energija|Pietinė katilinė]].<ref> AB „Šiaulių energija“ istorija </ref>