09:45, 10 birželio 2013 versija taisyti MerlIwBot (aptarimas \| indėlis) Botai 71 976 keitimai S robotas Šalinama: tl:Awiting-bayan (strong connection between (2) lt:Liaudies muzika and tl:Awiting-bayan sa Pilipinas) ← Prieš tai darytas keitimas		10:06, 4 vasario 2015 versija taisyti anuliuoti 78.60.209.25 (aptarimas) viska Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: == '''Liaudies muzika''' arba '''liaudies muzikinis folkloras''' – [[liaudies menas\|liaudies meno]] šaka: liaudies kuriami ir atliekami vokaliniai, instrumentiniai ir vokaliniai instrumentiniai kūriniai. Dažnai būna susijusi su [[liaudies choreografija]], kai kada su [[teatras\|teatru]] ar kitomis liaudies meno šakomis. Liaudies muzika yra sudėtinė kiekvienos tautos folkloro dalis. Tai menas, perduodamas iš kartos į kartą.As jum atsiusiu failus == == Istorija == == Liaudies muzika susiklostė ikiistoriniais laikais. Egzistuoja neužrašyta; dėl iš kartos į kartą perteikiamos tradicijos atsiranda įvairių variantų, vyksta kiekybinė ir kokybinė atranka. Liaudies muziką populiarino liaudies muzikantai – [[akynai]], [[aoidai]], [[ašikai]], [[griotai]], [[gusanai]], [[menestreliai]], [[skomorochai]], [[špylmanai]]. Liaudies muzika daugiausia kurta valstiečių; miesto muzikos folkloras yra vėlesnės kilmės. Liaudies muzika visada turi sąsajų su darbu, apeigomis arba kitomis žmogaus veiklos sritimis. Liaudies muzikos tematika, žanrai, meninės raiškos priemonės labai įvairūs, nes skirtingos jos funkcijos ir ją kūrusių tautų gyvenimo geografinės, politinės, ekonominės sąlygos bei papročiai.As jums atsiusiu failus vaikai :) == == Tipologija == Liaudies muzikoje susiklostė saviti [[dermė\|dermių]] ir muzikinės [[faktūra\|faktūros]] tipai, [[melodika\|melodikos]], [[temperacija\|temperacijos]], [[ritmika\|ritmikos]], [[harmonija\|harmonijos]], muzikinės formos ypatybės; sukurta daug muzikos instrumentų. ▼ ▲== Liaudies muzikoje susiklostė saviti [[dermė\|dermių]] ir muzikinės [[faktūra\|faktūros]] tipai, [[melodika\|melodikos]], [[temperacija\|temperacijos]], [[ritmika\|ritmikos]], [[harmonija\|harmonijos]], muzikinės formos ypatybės; sukurta daug muzikos instrumentų. == Pagal faktūrą liaudies muzika būna monofoninė (monodinė, unisoninė, antifoninė), burdoninė, heterofoninė, homofoninė harmoninė ir polifoninė. Kiekvienos etninės grupės liaudies muzikai, vadinamajam muzikos dialektui, būdinga savitos meninės raiškos priemonės; artimų muzikos dialektų visuma sudaro etninę (šalies, tautos) muzikos kultūrą. Pagal svarbiausių liaudies muzikos raiškos priemonių bendrumą liaudies muzika jungiama į dideles etnines muzikines bendrijas.▼ ▲== Pagal faktūrą liaudies muzika būna monofoninė (monodinė, unisoninė, antifoninė), burdoninė, heterofoninė, homofoninė harmoninė ir polifoninė. Kiekvienos etninės grupės liaudies muzikai, vadinamajam muzikos dialektui, būdinga savitos meninės raiškos priemonės; artimų muzikos dialektų visuma sudaro etninę (šalies, tautos) muzikos kultūrą. Pagal svarbiausių liaudies muzikos raiškos priemonių bendrumą liaudies muzika jungiama į dideles etnines muzikines bendrijas. == Visas muzikinis folkloras paprastai skirstomas į [[liaudies dainos\|dainuojamąjį]], instrumentinį ir [[liaudies šokis\|šokius]]. ▼ ▲== Visas muzikinis folkloras paprastai skirstomas į [[liaudies dainos\|dainuojamąjį]], instrumentinį ir [[liaudies šokis\|šokius]]. == Liaudies muzika ar jos elementai plačiai vartojama kompozitorių profesionalų kūryboje, ją fiksuoja ir tyrinėja [[etnomuzikologija]] ir muzikinė folkloristika.▼ ▲== Liaudies muzika ar jos elementai plačiai vartojama kompozitorių profesionalų kūryboje, ją fiksuoja ir tyrinėja [[etnomuzikologija]] ir muzikinė folkloristika. == == Tautinės ypatybės == [[Australija\|Australijos]] ir [[Okeanija\|Okeanijos]] aborigenai išlaikė pirmykštei liaudies muzikai būdingą sinkretizmą ir archajiškumą. Jų muzikoje vyrauja vienbalsės dainos; melodijos siauro diapazono, rečitatyvinės, skanduojamojo pobūdžio. Vartojami nesudėtingi pučiamieji (Pano ir nosinės fleitos), mušamieji, kai kada ir [[styginiai instrumentai]]. Melodika ir ritmika siejasi su darbo proceso vaizdavimu ir gamtos garsų mėgdžiojimu. ▼ ▲== [[Australija\|Australijos]] ir [[Okeanija\|Okeanijos]] aborigenai išlaikė pirmykštei liaudies muzikai būdingą sinkretizmą ir archajiškumą. Jų muzikoje vyrauja vienbalsės dainos; melodijos siauro diapazono, rečitatyvinės, skanduojamojo pobūdžio. Vartojami nesudėtingi pučiamieji (Pano ir nosinės fleitos), mušamieji, kai kada ir [[styginiai instrumentai]]. Melodika ir ritmika siejasi su darbo proceso vaizdavimu ir gamtos garsų mėgdžiojimu. == Šiaurės, Rytų ir Vidurio [[Azija\|Azijos]] tautų (paleoazijiečių ir samojedų, tiurkų, tungusų ir mandžiūrų grupių tautų) liaudies muzikoje gausu pirmykštės muzikos reliktų – savitos apeigų dainos, šamanų užkeikimai. Dainavimo būdai panašūs į vaitojimą, spygavimą. Liaudies muzikos instrumentai (vyrauja idiofonai, membranofonai, aerofonai) vartojami dažniausiai per apeigas, jiems teikiama magiška galia. Senąsias [[kinai\|kinų]], [[japonai\|japonų]], [[korėjiečiai\|korėjiečių]], [[vietnamiečiai\|vietnamiečių]], [[mongolai\|mongolų]] muzikines kultūras sieja gausiai ornamentuota (dažnai improvizacinė) melodika, anhemitonika ir vokalinės muzikos monofoniškumas. Paplitusi instrumentinė (rūmų ceremonialo, teatro spektaklių, buitinė) muzika. ▼ ▲== Šiaurės, Rytų ir Vidurio [[Azija\|Azijos]] tautų (paleoazijiečių ir samojedų, tiurkų, tungusų ir mandžiūrų grupių tautų) liaudies muzikoje gausu pirmykštės muzikos reliktų – savitos apeigų dainos, šamanų užkeikimai. Dainavimo būdai panašūs į vaitojimą, spygavimą. Liaudies muzikos instrumentai (vyrauja idiofonai, membranofonai, aerofonai) vartojami dažniausiai per apeigas, jiems teikiama magiška galia. Senąsias [[kinai\|kinų]], [[japonai\|japonų]], [[korėjiečiai\|korėjiečių]], [[vietnamiečiai\|vietnamiečių]], [[mongolai\|mongolų]] muzikines kultūras sieja gausiai ornamentuota (dažnai improvizacinė) melodika, anhemitonika ir vokalinės muzikos monofoniškumas. Paplitusi instrumentinė (rūmų ceremonialo, teatro spektaklių, buitinė) muzika. == [[arabai\|Arabų]] ir [[indai\|indų]] liaudies muzika daugiausia vienbalsė, improvizacinio pobūdžio; pagal kanonizuotas taisykles plėtojami gausūs dermių, intonacijų ir ritmo dariniai sudaro sąlygas reikštis atlikėjų fantazijai, vis kitaip atlikti tą patį muzikos kūrinį. Būdinga atlikimo trukmės, tembrų, garso išgavimo būdų įvairovė, platus dainininkų balso diapazonas (iki 3 oktavų).▼ ▲== [[arabai\|Arabų]] ir [[indai\|indų]] liaudies muzika daugiausia vienbalsė, improvizacinio pobūdžio; pagal kanonizuotas taisykles plėtojami gausūs dermių, intonacijų ir ritmo dariniai sudaro sąlygas reikštis atlikėjų fantazijai, vis kitaip atlikti tą patį muzikos kūrinį. Būdinga atlikimo trukmės, tembrų, garso išgavimo būdų įvairovė, platus dainininkų balso diapazonas (iki 3 oktavų). == [[Afrika\|Afrikos]] tautų liaudies muzika sinkretinė, susijusi su apeigomis. Ritmika grindžiama skirtingais ritminiais dariniais, su improvizacijos elementais. Vokalinė muzika daugiausia vienbalsė; intonavimas artimas šnekamajai kalbai (daugelio Afrikos tautų šneka apima 3, 5 ar net 7 tonų diapazoną); dainavimui būdinga tembro įvairovė, falcetas, glissando, šūksniai. Gausu instrumentų, ypač mušamųjų.▼ ▲== [[Afrika\|Afrikos]] tautų liaudies muzika sinkretinė, susijusi su apeigomis. Ritmika grindžiama skirtingais ritminiais dariniais, su improvizacijos elementais. Vokalinė muzika daugiausia vienbalsė; intonavimas artimas šnekamajai kalbai (daugelio Afrikos tautų šneka apima 3, 5 ar net 7 tonų diapazoną); dainavimui būdinga tembro įvairovė, falcetas, glissando, šūksniai. Gausu instrumentų, ypač mušamųjų. == Pietų ir Šiaurės [[Amerika\|Amerikos]] tautų liaudies muzika skiriasi sandara ir atlikimo būdu. Indėnų liaudies muzika sinkretinė, daugiausia apeiginė, grindžiama anhemitonika; kai kurių etninių grupių ([[araukanai]], [[inkai]], [[majai]]) muzika vienbalsė vokalinė, tik [[actekai\|actekų]] daugiabalsė, visada atliekama su muzikos instrumentų pritarimu. Indėnų muzikai susiliejus su Europos ([[ispanai]], [[portugalai]], [[anglai]], [[prancūzai]]) ir Afrikos juodaodžių tautų muzika, susiklostė įvairūs [[kreolai\|kreolų]] ir Amerikos juodaodžių muzikos žanrai, formos, stiliai.▼ ▲== Pietų ir Šiaurės [[Amerika\|Amerikos]] tautų liaudies muzika skiriasi sandara ir atlikimo būdu. Indėnų liaudies muzika sinkretinė, daugiausia apeiginė, grindžiama anhemitonika; kai kurių etninių grupių ([[araukanai]], [[inkai]], [[majai]]) muzika vienbalsė vokalinė, tik [[actekai\|actekų]] daugiabalsė, visada atliekama su muzikos instrumentų pritarimu. Indėnų muzikai susiliejus su Europos ([[ispanai]], [[portugalai]], [[anglai]], [[prancūzai]]) ir Afrikos juodaodžių tautų muzika, susiklostė įvairūs [[kreolai\|kreolų]] ir Amerikos juodaodžių muzikos žanrai, formos, stiliai. == [[Europa\|Europos]] tautų liaudies muzikai būdingas diatoninis pagrindas, sandaros ir atlikimo tradicijų pastovumas, harmoninis mąstymas, repriziškumas; gausu įvairių faktūros vokalinės ir instrumentinės muzikos rūšių, paplitęs dainos žanras. {{šaltinis\|{{VLE\|XIII\|75\|Arvydas Karaška\|Liaudies muzika}}}}▼ ▲== [[Europa\|Europos]] tautų liaudies muzikai būdingas diatoninis pagrindas, sandaros ir atlikimo tradicijų pastovumas, harmoninis mąstymas, repriziškumas; gausu įvairių faktūros vokalinės ir instrumentinės muzikos rūšių, paplitęs dainos žanras. {{šaltinis\|{{VLE\|XIII\|75\|Arvydas Karaška\|Liaudies muzika}}}} == == Kiti straipsniai == == [[Lietuvių liaudies muzika]] == == Literatūra == == [[Romualdas Apanavičius]]. Etninė muzika: Teorijos klausimai, Kaunas, [[2001]] m. == * B. Netti. Music in Primitive Culture. Cambridge–Massachusetts, [[1956]]▼ * C. Sachs. Die Musik der Alten Welt in Ost und West. Berlin, [[1968]]▼ ▲== B. Netti. Music in Primitive Culture. Cambridge–Massachusetts, [[1956]] == A. Czekanovska. Etnografia muzyczna. Warszawa, [[1971]]▼ * A. Lomax. Folk Song Style and Culture. Washington, [[1971]]▼ ▲== C. Sachs. Die Musik der Alten Welt in Ost und West. Berlin, [[1968]] == ▲== A. Czekanovska. Etnografia muzyczna. Warszawa, [[1971]] == ▲*== A. Lomax. Folk Song Style and Culture. Washington, [[1971]] == == Šaltiniai ==

Liaudies muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų