Stalgėnų piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Stalgėnų piliakalnis''' (registro kodas iki [[2005]]  m. [[balandžio 19]] d. A814P, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR800)  – [[piliakalnis]] [[Plungės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Stalgėnai|Stalgėnų]] kaimo, [[Stalgėnų seniūnija]]. Pasiekiamas iš plento (164) [[Plungė]]  – [[Rietavas]] Stalgėnuose pasukus į dešinę vakarų kryptimi link [[Luknėnai|Luknėnų]], pavažiavus 750  m  – yra dešinėje, į šiaurę nuo kelio, tik pervažiavus [[Lukna (Minija)|Lukną]].

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Luknos kairiajame krante. Upės slėnis piliakalnį juosia iš šiaurės, rytų ir pietryčių. Vakarų pusėje esanti dauba skiria piliakalnį nuo gretimų aukštumų. Aikštelė trapecinė, pailga pietvakarių  – šiaurės rytų kryptimi, 24  m ilgio, 5  m pločio šiaurės rytų gale, 8  m pločio - – pietvakariuose, 1  m iškiliu viduriu. Šlaitai statūs, 20  m aukščio. Šiaurinis šlaitas leidžiasi į slėnio daubą, kiek nuolaidesnis, su terasa. Aikštelės pietvakarių krašte supiltas 12  m ilgio, 1  m aukščio, 12  m pločio pylimas, už kurio iškastas 15  m pločio, 1  m gylio griovys. Už griovio supiltas antras 1,5  m aukščio, 20  m pločio pylimas, kurio išorinis 2  m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 5  m pločio, 0,3  m gylio griovį. <ref> [[Lietuvos TSR archeologijos atlasas]], Vilnius, Mintis, 1975  m. t. 2 p. 154 (Nr. 680)</ref>

Piliakalnis apardytas arimų, pirmajame pylime kasti bulviarūsiai. Piliakalnis apaugęs pradėtu retinti mišriu mišku.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1964]]  m. atliko [[Lietuvos istorijos institutas]]. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - – [[XIII a.]]

* E. Ravickienė. Piliakalnis - – bičių globėjas // Kibirkštis (Plungė). 1983 [[sausio 15]] d.