Žaliasis žiogas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 6 metus
S (Vaizdas Grünes_Heupferd_♀_Tettigonia_viridissima_.JPG keičiamas Grünes_Heupferd_♀_Tettigonia_viridissima.JPG)
[[File:Tettigonia viridissima singing male (Andreas Plank 2011-07-24).ogv|thumb|Svirpiantys žalieji žiogai]]
 
Žiogų patinėliai pateles kviečia čirpdami. Čirpimas pradedamas girdėti antroje dienos pusėje ir trunka visą naktį, iki aušros. Susiporavusios patelės deda kiaušinėlius į žemę, pradūrusios ją savo ilga kiaušdėtimikiaušidėtimi. Kiaušinėliai gali žiemoti 1-2 kartus. Pavasarį iš [[kiaušinėlis|kiaušinėlių]] išsirita [[lerva|lervos]], arba [[nimfa|nimfos]], kurios užauga per 50-70 dienų, pereina 7 [[ūgis|ūgius]]. Kiaušdėtis atsiranda 4 ūgyje, sparnų užuomazgos išaiškėja 6 ūgyje. Suaugėliais tampa po 7 nėrimosi, tada pilnai išsivysto sparnai. Po savaitės pradeda čirpti, dar po savaitės - poruojasi.
 
Žiogai aktyvūs tiek dieną, tiek naktį. Nimfos daugiausiai gyvena [[žolė]]je, suaugėliai - [[krūmas|krūmuose]], [[medis|medžiuose]], dažnai jų viršūnėse. Dienomis mėgsta šildytis saulėje. Žiogai [[visaėdis|visaėdžiai]] - maitinasi įvairiu maistu: jaunos [[lerva|lervos]] minta jaunais ir sultingais [[augalas|augalais]], juose išgraužia netaisyklingos formos iškandas. Senesnės lervos bei suaugėliai gali apgraužti ir kietesnes augalų dalis, maitinasi ir smulkiais vabzdžiais, pvz. [[amarai]]s, [[musė]]mis, [[vabalas|vabalais]] bei jų lervomis.
Anoniminis naudotojas