18:41, 11 birželio 2014 versija taisyti CommonsDelinker (aptarimas \| indėlis) 19 002 keitimai S Vaizdas Grünes_Heupferd_♀_Tettigonia_viridissima_.JPG keičiamas Grünes_Heupferd_♀_Tettigonia_viridissima.JPG ← Prieš tai darytas keitimas		20:01, 27 sausio 2015 versija taisyti anuliuoti 5.20.198.29 (aptarimas) →‎Biologija ir ekologija Žyma: Vizualus redagavimas Kitas pakeitimas →
Eilutė 23: [[File:Tettigonia viridissima singing male (Andreas Plank 2011-07-24).ogv\|thumb\|Svirpiantys žalieji žiogai]] Žiogų patinėliai pateles kviečia čirpdami. Čirpimas pradedamas girdėti antroje dienos pusėje ir trunka visą naktį, iki aušros. Susiporavusios patelės deda kiaušinėlius į žemę, pradūrusios ją savo ilga ~~kiaušdėtimi~~kiaušidėtimi. Kiaušinėliai gali žiemoti 1-2 kartus. Pavasarį iš [[kiaušinėlis\|kiaušinėlių]] išsirita [[lerva\|lervos]], arba [[nimfa\|nimfos]], kurios užauga per 50-70 dienų, pereina 7 [[ūgis\|ūgius]]. Kiaušdėtis atsiranda 4 ūgyje, sparnų užuomazgos išaiškėja 6 ūgyje. Suaugėliais tampa po 7 nėrimosi, tada pilnai išsivysto sparnai. Po savaitės pradeda čirpti, dar po savaitės - poruojasi. Žiogai aktyvūs tiek dieną, tiek naktį. Nimfos daugiausiai gyvena [[žolė]]je, suaugėliai - [[krūmas\|krūmuose]], [[medis\|medžiuose]], dažnai jų viršūnėse. Dienomis mėgsta šildytis saulėje. Žiogai [[visaėdis\|visaėdžiai]] - maitinasi įvairiu maistu: jaunos [[lerva\|lervos]] minta jaunais ir sultingais [[augalas\|augalais]], juose išgraužia netaisyklingos formos iškandas. Senesnės lervos bei suaugėliai gali apgraužti ir kietesnes augalų dalis, maitinasi ir smulkiais vabzdžiais, pvz. [[amarai]]s, [[musė]]mis, [[vabalas\|vabalais]] bei jų lervomis.

Žaliasis žiogas: Skirtumas tarp puslapio versijų