Kauno regioninis valstybės archyvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{tvarkyti}}
'''Kauno apskrities archyvas'''  – vienas didžiausių [[archyvas|archyvų]] [[Lietuva|Lietuvoje]]. Jame saugoma per 10 000 tiesinių metrų lentynų. Seniausi archyve - – [[Pažaislio vienuolynas|Pažaislio vienuolyno]] dokumentai, siekiantys XVII a., tačiau dauguma saugomų dokumentų yra vėlesnio laikotarpio. Archyve saugomi dokumentai skirstomi į 4 kompleksus:<br />
* [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] įstaigų dokumentai ([[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]] veikusių carinės Rusijos įstaigų dokumentai);<br />
* [[Tarpukaris|Tarpukario]] Lietuvos Respublikos (1919-1940 1919–1940 m.) ir [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] okupacijos (1941-1944 1941–1944 m.) laikotarpio dokumentai ([[Kaunas|Kauno]] mieste bei tuometinėje Kauno apskrityje veikusių vietos savivaldos institucijų, švietimo gydymo įstaigų, privačių įmonių dokumentai);<br />
* [[Lietuvos TSR istorija|Sovietų okupacijos laikotarpio]] dokumentų kompleksas (dabartinėje [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] teritorijoje veikusių valstybės ir vietos savivaldos institucijų ir kt. dokumebntai 1940-1941 1940–1941 m., 1944-1990 1944–1990 m.);<br />
* Nepriklausomybės laikotarpio dokumentų kompleksas (nuo 1990  m.)<ref>Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės archyvai, „Atrask Lietuvos archyvus“, Vilnius 2013  m., 53-55 psl</ref>.<br />
 
== Istorija ==
Istorinės aplinkybės lėmė savitą Kauno apskrities archyvo vietą Lietuvos archyvų sistemoje. 1843  m. įkūrus Kauno guberniją, Kaune įsikūrė didžiąją dabartinės Lietuvos teritorijos dalį administravusios Rusijos imperijos įstaigos. Atkūrus Lietuvos [[suverenitetas|valstybingumą]], dėl sudėtingų politinių aplinkybių Kaunas tapo [[Laikinoji sostinė|laikinąja Lietuvos sostine]], tad čia kūrėsi centrinės valstybės įstaigos. [[1921]]  m. [[spalio 19]] d. švietimo ministras [[Kazys Bizauskas|K. Bizauskas]] pasirašė įsakymą, kuriuo prie Švietimo ministerijos įsteigtas Centralinis valstybės archyvas. Dar 1921  m. pradžioje Valstybės archeologijos komisijos rūpesčiu Lietuvoje likusiems bei iš Rusijos grąžinamiems archyvams kaupti buvo paskirtos patalpos [[VII Kauno fortas|Kauno 7-ajame forte]]. Pagal architekto [[Vladimiras Dubeneckis|V. Dubeneckio]] projektą šios patalpos buvo suremontuotos ir pritaikytos saugoti dokumentams. Per du savo veiklos Kaune dešimtmečius Centralinis valstybės archyvas kaupė ir tvarkė daugiausia XIX–XX a. pradžioje Lietuvos teritorijoje veikusių įstaigų dokumentus.<br />
 
1940  m. [[Sovietų Sąjunga]]i okupavus Lietuvą, keitėsi Kaune veikusio archyvo veiklos pobūdis, statusas ir pavadinimas. 1940  m. rugpjūčio mėnesį pavadintas Lietuvos TSR centriniu valstybiniu archyvu, o 1941  m. kovo 13 d.  – Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialu, archyvas pradėjo kaupti ir tvarkyti likviduotų nepriklausomos Lietuvos Respublikos, o pokario metais  – ir vokiečių bei sovietų okupacijos laikotarpiu veikusių įstaigų dokumentus. Palaipsniui pirmaisiais sovietų okupacijos ir pokario metais šiame archyve sukauptus centrinių nepriklausomos Lietuvos Respublikos įstaigų bei visuomeninių organizacijų dokumentus perėmė Lietuvos SSR centrinis valstybės archyvas. <br />
 
Dabartiniu pavadinimu Kauno apskrities archyvas veikia nuo 1997  m.  – nuo įsteigimo archyvo pavadinimas, pavaldumas ir patalpos keitėsi kelis kartus. Jau 1940  m. archyvas iš patalpų 7-ajame forte buvo iškeltas į Pažaislio vienuolyną, iš kur išsikraustė tik 1950  m., taip pat turėjo patalpų [[Laisvės alėja|Laisvės alėjoje]] (buvęs tabako fabrikas „Zefyras“), [[Kauno rotušė|Rotušėje]], kur saugomi archyvo fondai gerokai nukentėjo nuo 1946  m. potvynio. Vėlesniais metais archyvui teko naudotis saugyklomis daugelyje miesto vietų ([[Kauno mečetė|mečetėje]] Totorių g., Nemuno g. 2 ir kt.), kol galiausiai 1986  m. jis persikraustė į rekonstruotą ir dokumentams saugoti pritaikytą buvusios [[Kauno Hausmano sinagoga|Hausmano sinagogos]] pastatą Maironio g. 28 B<ref>Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos valstybės archyvai, „Atrask Lietuvos archyvus“, Vilnius 2013  m., 49-51 psl</ref>.<br />
 
== Nuorodos ==